VILNIUS, gruod 27 — Sputnik, Aleksandras Lipovec. Seimo ir miesto tarybos nariai kaltina mero komandą neprofesionalumu, reikalauja prisiimti atsakomybę už nelaimes Vilniuje — nuošliaužą Gedimino kalne ir nuotekų vamzdžių avariją Upės gatvėje ir, atsisakius politikų, pakeisti savivaldybės arministraciją profesionalais.
Smegduobė sostinės Upės gatvėje — ne ekologinė nelaimė, kaip iš pradžių bandė įrodyti miesto valdžia, o valdžios neprofesionalios veiklos rezultatas. Apie tai garsiai paskelbė buvęs Vilniaus meras, buvęs europarlamentaras, Vilniaus savivaldybės tarybos narys, dabartinis Seimo deputatas Juozas Imbrasas.
Imbrasas buvo ir yra vienas įtakingiausių Vilniaus specialistų ir politikų, išsamiai ištyręs miesto infrastruktūrą. Jo nuomonės paiso ir specialistai.
Į įvykio vietą Imbrasas atvyko vienas pirmųjų ir prieš televizijos kameras pareiškė:
"Vilniaus meras Remigijus Šimašius turi prisiimti atsakomybę už incidentą ir atsistatydinti savo noru. Bendrovės "Vilniaus vandenys" reorganizacija, pradėta mero komandos, žlugo. Prie strateginės bendrovės, atsakingos už vandens tiekimą sostinėje, valdymo atėjo ne profesionalai, o politikai, kurie padarė šiurkščią klaidą proektuodami naują statybvietę šalia kanalizacijos kolektoriaus ir "Barclays" pastato".
Šį garsų pareiškimą Seimo narys sustiprino akivaizdžiu pavyzdžiu. Susirinkusių žurnalistų dėmesį jis atkreipė į du pažeistos kanalizacijos linijos vamzdžius, išlindusius iš žemės įgriovos vietoje.
Nuo kraštinio vamzdžio iki naujos statybvietės iškasos — ne daugiau nei du metrai. Duobės gylis — apie penkis metrus.
"Tik tingus pirmakursis galėjo sukurti "Naujos statybos aikštelės gamybos projektą", o viršininkai patvirtino šį projektą, neatsižvelgdami į dirvožemio spaudimą vamzdžių tąsos vietoje ir naujosios iškasos gylį. Rezultatas — žemė aplink vamzdžius įgriuvo. Po jos svoriu pusės metrų vamzdžiai trūko, o kanalizacijos nuotekos nuplovė ploną grunto sluoksnį ir pasipylė į Nerį", — pasakė Imbrasas.
Preliminariais vertinimais, į Nerį galėjo patekti apie 20 tūkstančių kubinių metrų nuotekų.
Šią avariją aplinkos ministras Kęstutis Navickas yra pavadinęs viena didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje per pastaruosius metus. Aplinkos ministerijoje antradienį sudaryta komisija žada įvertinti gamtai padarytą žalą.
Nuošliaužos ir mero reputacija
Antru reikšmingu Šimašiaus komandos vertinimu gali tapti grunto nuošliaužos nuo pagrindinio Lietuvos Valstybės simbolio — Gedimino kalno.
Pirmoji nuošliauža nuo Gedimino kalno nuslinko šių metų vasarį. Po jos paaiškėjo paradoksali situacija. Kalnas yra Vilniaus teritorijoje, tačiau yra kultūros paveldo objektas, už kurį atsako valstybinė valdžios institucija — Lietuvos kultūros ministerija.
Po antros šiais metais nuošliaužos, kultūros ministras Šarūnas Birutis ragino skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno, tačiau pasak Vilniaus mero patarėjo Aleksandro Zubriakovo, savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija nusprendė, jog būtinybės skelbti ekstremalią situaciją nėra.
"Kadangi tai yra lokalus incidentas, gyventojų gyvybei ir turtui niekas negresia, tai nėra tas dalykas, dėl kurio reikėtų skelbti mieste ekstremalią padėtį", — sakė Zubriakovas.
Kol valstybės, tarp jų ir sostinės valdininkai rodo vienas į kitą ir aiškinasi, kas gelbės pagrindinį visos Lietuvos simbolį, specialistai laužo galvas dėl šiaurinio šlaito sustiprinimo terminų ir būdų.
Nauja nuošliauža
Vilniaus savivaldybės atstovai sako negavę jokios informacijos apie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus sprendimą lankytojams uždaryti Gedimino kalną.
"Aiškinama, kad Gedimino pilies bokštas yra valstybės simbolis. Bet jis, pirmiausia, yra Vilniaus simbolis ir jo neįtraukimas į vidinę komunikaciją tiek mero, tiek mero patarėjų, tiek turizmo komandos, kuri dirba su turistais, stebina. Vienintelė informacija, kurią gavome, yra vienas sakinys Nacionalinio muziejaus puslapyje", — pirmadienį teigė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
Savo ruožtu Šimašius dėl slenkančio Gedimino kalno kaltina Nacionalinį muziejų neveiklumu ir ragina jo priežiūrą perduoti aplinkosaugininkams.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.
