Aleksandr Lipovec, Sputnik.
Valdžios pasiketimas Lietuvoje įvyko daugiau nei ramiai — nebuvo masinių demonstracijų su vėliavomis, transparantais ir garsiais partijų lyderių šūkiais.
Korupcininkams kliuvo
2016 metų rinkimų kampanija sukosi aplink vieną reiškinį — korupciją. Kyšininkavimu daugiausiai buvo kaltinamos tuometinės valdančiosios partijos — Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija ir "Tvarka ir teisingumas".
"Pagrindiniams valdantiesiems" — socialdemokratams — beveik rinkimų išvakarėse buvo "primintas" skandalingas virtuvės įrankių pirkimas, o "darbiečiams" — "juodosios buhalterijos" byla, kuri truko septynerius metus ir baigėsi partijos lyderių kaltinimuoju nuosprendžiu.
Ministrai ir aukšto rango pareigūnai iš partijos "Tvarka ir teisingumas", ir net jos lyderis — buvęs prezidentas, Europos parlamentaras Rolandas Paksas buvo įtariami "prekyba poveikiu" viešųjų pirkimų ir priežiūros veikloje.
Prezidentė paragino — šalis nusprendė
Į visus šiuos ir kitus įtarimus nurodė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Ji ragino rinkėjus balsuoti už valdančiųjų politinių partijų atsistatydinimą, pasisakyti už tikrąsias permainas.
Rinkėjai išgirdo prezidentės raginimą ir nubalsavo "prieš korupciją".
Tiesa, ne visai taip, kaip užsiminė Grybauskaitė. Valdančiuosius socialdemokratus, "darbiečius" ir "paksiečius" rinkėjai ignoravo. O štai konservatorių ir liberalų grįžimui prie valdžios, apie ką ir užsiminė vadovė, rinkėjai taip pat pasakė griežtą "ne" ir balsavo už "tamsų arkliuką" — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LŽVS).
"Vastiečiai" laimėjo daugiau nei užtikrintai. Naujame Seime jie gavo daugumą — 56 mandatus ir tai leido užimti beveik visų naujosios Valstybės ministerijų vadovų postus.
Į valdančiąją koaliciją buvo pakviesta tik LSDP, kuri pagal rinkimų rezultatus su savo 17-a mandatų užėmė trečią vietą. Socialdemokratai tik šiek tiek aplenkė liberalus. Pastarieji, nepaisant skandalo su Eligijaus Masiulio kyšio ėmimu, sugebėjo atsižadėti partijos lyderio.
Be to, liberalai ne tik įveikė 5% ribą, bet ir užsitikrino 14 mandatų, gerokai aplenkė partiją "Tvarka ir teisingumas" (8 mandatai) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungą (8 mandatai).
Nacionalinės vienybės koalicija nepavyko
LŽVS mėginimai suformuoti galingą nacionalinės vienybės koaliciją kartu su socialdemokratais ir konservatoriais žlugo.
"Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis tuoj pat po pergalės rinkimuose pareiškė, kad Lietuvai pelningesniu variantu būtų koalicija, kurioje visos šalies pagrindinės partijos galėtų susitaikyti vardan valstybės interesų. Tačiau, jei toks variantas neišdegs, LŽVS sudarys koaliciją su viena iš dviejų sisteminių partijų — konservatoriais arba socialdemokratais, pažymėjo Karbauskis.
Taip ir įvyko. Konservatoriai, vadovaujami jauno lyderio Gabrieliaus Landsbergio derybų dėl valdančiosios koalicijos formavimo metu nesugebėjo susidoroti su ambicijomis — jie pateikė nepriimtinas LŽVS sąlygas ir taip nulėmė "valstiečių" pasirinkimą socialdemokratų naudai.
Rinkėjų viltis LŽVS kol kas pateisina
Nauja valdančioji koalicija, vadovaujama LŽVS iškart pareiškė, kad pirmenybę savo darbe teiks socialinei politikai, dirbs visuomenės labui.
Vienu iš pirmųjų koalicijos sprendimų — atimti galimybę už parlamentines lėšas išsinuomoti automobilį. Anksčiau parlamentarai remiantis straipsniu "Kanceliarinės išlaidos" automobilius galėjo nuomotis išperkamosios nuomos būdu, o pasibaigus sutarties laikui mašiną įsigydavo už likutinę vertę.
Dabar deputatatams bus daug sunkiau atsiskaityti už 770 eurus, kurie jiems kiekvieną mėnesį skiriami parlamentinei veiklai.
Šios iniciatyvos rado atbalsį rinkėjų širdyse. Pirmosios porinkiminės apklausos rezultatai parodė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai, skirtingai nei kitų parlamentinių partijų, ir toliau auga.
