VILNIUS, saus 24 — Sputnik. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sparčiai auga visoje Lietuvoje ir jau perkopė epideminį lygį. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė dešimt, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Gripo epidemija šiandien paskelbta Panevėžio, Klaipėdos miesto, Kėdainių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Epidemijos paskelbtos ir Kauno miesto, Jonavos, Varėnos, Prienų, Švenčionių ir Zarasų rajono savivaldybėse.
Trečiąją šių metų savaitę (2017 metų sausio 16-22 dienomis) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 123,5 atvejo į10 tūkstančių gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo gerokai mažiau — 79,2 atvejo į10 tūkstančių gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų trečiąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias — Kauno administracinėje teritorijoje.
Trečiąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 181 asmuo: viena nėščioji, 23 vaikai iki dvejų metų amžiaus, 79 asmenys iki 17 metų, kiti — suaugusieji. 10 asmenų gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
Daugiausiai sergančiųjų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
2016-2017 metų gripo sezono metu registruoti trys mirties nuo gripo atvejai.
Skiepai — efektyviausia priemonė
ULAC centro medikai primena, kad skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų bei primena, kad skiepytis dar ne vėlu ir šiandien.
ULAC duomenimis, nuo 2016 metų rugsėjo iki 2017 metų sausio 1 dienos iš valstybės lėšomis įsigytų 110 tūkstančių sezoninio gripo vakcinų dozių, buvo įskiepyta 108 511 (98,6 %). Asmens sveikatos priežiūros įstaigose liko nepanaudotos 1 467 sezoninės gripo vakcinos dozės.
Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais viso gripo sezono metu. Gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.
Pasiskiepyti gripo vakcina ypač aktualu žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Nuo 2007 metų Lietuvoje valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose, nėščiosios, sveikatos priežiūros darbuotojai.
Gripas — ūminė kvėpavimo takų infekcija, dėl kurios kenčia ne tik gyventojų sveikata, bet ir socialinis gyvenimas, o šalies ūkis patiria nuostolių dėl didelio sergamumo, komplikacijų, jų gydymo, nedarbingumo, vaikų ugdymo įstaigų nelankymo, masinių renginių ribojimo ir kito.
Prevencijos priemonės
Medikai ragina nepamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.
Rekomenduojama tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis ir masinio žmonių susibūrimo vietų.
Be to specialistai ragina laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų — prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas.
O susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas. Sergantys gripu asmenys gali apsaugoti kitus dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
