VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Naujienų agentūros LETA ir BNS vienašališkai nutraukė sutartis su Sputnik Latvija ir Sputnik Estija redakcijomis.
Agentūra BNS (Baltic News Service) oficialiame laiške pranešė, kad nebeteiks informacinės medžiagos Sputnik Estija.
Latvijos LETA informavo, kad nutrauks bendradarbiavimą su Sputnik Latvija muo kovo 1 dienos.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Sutarties nutraukimo pagrindai, kurios išdėstė LETA, kelia nemažai klausimų, pažymėjo Sputnik Latvija redakcija.
Laiške teigiama, kad Sputnik naudoja agentūros paslaugas taip, kad tai neva "prieštarauja aukščiausioms vertybėms, įskaitant moralines vertybes ir pagrindinius Latvijos Respublikos principus, kuriuos saugo Latvijos Respublikos Konstitucija".
Kurios būtent publikacijos ir kaip gali paveikti Latvijos visuomenės vertybes ir Konstitucijos postulatus, LETA nenurodo.
Agentūra BNS paaiškinime ir visiškai apsiribojo "šabloninėmis ir neapibrėžtomis frazėmis", kurios nepateikia aiškių atsakymų, pranešė Sputnik Estija redakcija.
"Užkrečiamas negalavimas"
Prieš mėnesį BNS atsisakė bendradarbiauti su kita Baltijos regiono redakcija — agentūra ir radijo Sputnik Lietuva. Paaiškinimas tada skambėjo taip: BNS publikacijos Sputnik svetainėje neiškraipomos, tačiau šalia jų "paskelbiami netikslūs ir propagandiniai pranešimai".
Prisiminus šį incidentą, Latvijos Sputnik pažymėjo, kad "paranoja, pasirodo, yra infekcinė liga".
Ir Latvijos agentūra LETA ir visose Baltijos šalyjedirbantis BNS priklauso ne valstybei, o komercinei įmonei — estų holdingui UP Invest OU. Žurnalistai neatmeta galimybės, kad bendrovė buvo priversta nutraukti sutartį dėl išorinio spaudimo.
Informacinis karas
Baltijos šalių valdžios institucijos jau seniai bando apriboti Rusijos žiniasklaidos, įskaitant Sputnik, veiklą. Taip 2016 metų pavasarį Sputnik Latvija buvo užblokuotas domenų zonoje.lv. Pasak oficialaus kovo 29 dienos domenų registratoriaus laiško, kuris rėmėsi Latvijos URM užklausa, "domenų vardo sputniknews.lv registracija pažeidžia ES Tarybos Nutarimo sąlygas apie apribojimo priemones dėl grėsmės Ukrainos teritorijos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei".
Pastebimą vaidmenį atliko lapkritį priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su Rusijos žiniasklaida, kuri neva vykdo "priešišką propagandą". Pagrindinėmis grėsmėmis buvo paskelbti agentūra Sputnik ir televizijos kanalas RT, o kai kuriose dokumento punktuose buvo siūloma iš esmės įvesti cenzūrą.
Šių metų vasarį tapo žinoma, kad Estijos specialiosios tarnybos rekomenduoja valstybės pareigūnams atsisakyti bendrauti su Sputnik darbuotojais. Po šios nutarties Estijos švietimo ministras staiga "pamiršo" apie savo interviu agentūrai ir apkaltino žurnalistus klaidingos informacijos publikavimu.
