2017 metų pradžioje Baltijos šalių Vyriausybės stebėtinai greitai pasirašė ir pateikė savo parlamentams ratifikuoti susitarimus su JAV dėl karinio bendradarbiavimo ir JAV karių statuso.
Atrodo, įprasta rutina, be to, panašius susitarimus su JAV pasirašė šimtai kitų valstybių. Bet ar Baltojos šalys iki galo atsižvelgė į kitų šalių patirtį?
Tokiuose susitarimuose visada yra punktas apie tai, kad JAV karių nusikaltimų atveju bausmes skiria tik Valstijų teisėsauga. Tačiau dokumente nenurodyta, kokiose konkrečiose situacijose gali būti pritaikyta susitarimo išlyga, kai šalis, priimanti JAV karinę bazę, gali taikyti savo įstatymus nusižengusiems JAV kariams.
Kai kas gali atkirsti: JAV kariai atstovauja civilizuotai valstybei — nėra ko jaudintis, viskas vyks pagal teisėsaugą. Deja, faktai nepermaldaujami. Dviejų šalių, kurių teritorijose kelis dešimtmečius stovėjo JAV karinės bazės — Japonija ir Korėjos Respublika — patirtis yra slegianti.
Taip, per JAV karių buvimą Okinavoje (Japonijos archipelago Riukiu didžiausia sala — Sputnik) nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jie padarė apie kelis tūkstančius nusižengimų, tarp jų ― dešimtys nužudymų ir šimtai išprievartavimų. Be to, dažnai nusikaltimai buvo įvykdyti prieš nepilnamečius. Oficialus Tokijas ne vieną kartą reiškė Vašingtonui protestus.
1955 metais JAV karys išprievartavo šešių metų mergaitę ir supjaustė jos kūną peiliu. Karys stojo prieš teismą ir jam buvo skirta mirties bausmė. Ir ką gi? Jis pateikė apeliacinį skundą ir ramiai išvažiavo namo!
Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad šalia JAV karinių bazių Okinavoje kiekvieną dieną padaromi iki 70 išprievartavimų — devynios iš dešimties moterų iš gėdos nepraneša apie nusikaltimus.
2005 — 2013 metų laikotarpyje iš 244 padariusių nusikaltimus karių du trečdaliai sugebėjo išvengti kalėjimo, o 30 gavo tik papeikimus. Ir tai dar ne visos pasekmės.
Karinės bazės Okinavoje daro ekonominę ir ekologinę žalą. Iki 20% ariamosios žemės užima karinė infrastruktūra, be to, beveik visos teritorijos buvo priverstinai atimtos iš jų savininkų.
Pietų Korėjoje padėtis ne geresnė. Oficialiais duomenimis, nuo 1945 metų JAV karių įvykdytų nusikaltimų skaičius siekia daugiau nei šimtą tūkstančių atvejų. Tai nužudymai, išprievartavimai, kelių eismo įvykiai. Dėl tokių nusikaltimų skaičiaus augimo JAV karinė vadovybė 2013 metais uždraudė kariams vartoti alkoholį bei atšaukė trumpasias atostogas.
Kiap ir Okinavoje Pietų Korėjos ekosistema patiria žalą dėl karinių pratybų — naikinamos žemės ūkiui skirtos žemės, žlugdomos flora ir fauna, auga gyventojų mirtingumas. Kai kurie ekspertai vertina Pietų Korėjos patirtą žalą, per 70 metų padarytą JAV karinių padalinių buvimu šalies teritorijoje, 50 trilijonų JAV dolerių.
Susirūpinimą reiškia ne tik Japonijos ir Korėjos, bet ir JAV žmogaus teisių gynėjai. Jie mano, kad tokie aukšti nusikaltimų rodikliai susieti su kriminaline daugumos JAV karių patirtimi.
Taip pat į viešumą iškyla faktai, kai medikams tenka skirti kariams ir karininkams vaistus nuo depresijos.
Tačiau tai nereiškia, kad tokie dalykai yra pagrindinis JAV kariuomenės bruožas. Karinė tarnyba toli nuo namų — visada stresas. Tikėkimės, kad JAV kariuomenėje tarnauja daug orių karininkų ir karių.
Tačiau Lietuvos vadovybei ir kitoms Baltijos šalims, siekiant apsisaugoti nuo potencialaus priešo ir įsileidus į savo teritoriją kariuomenę iš užsienio, vertėtų geriau apskaičiuoti visas tokio sprendimo pasekmes.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
