VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Visas Nyderlandų kariuomenės kontingentas, skirtas Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, katvirtadienį atvyko į Lietuvą, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Ketvirtadienį į Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazę Šiauliuose atskrido pagrindinė Nyderlandų karių grupė — daugiau nei 100 karių. Iš viso tarptautinei kovinei grupei priskirtų Nyderlandų karių bus apie 250. Balandžio pradžioje planuojamos bendros Vokiečių ir Nyderlandų karių bendros pratybos Lietuvos kariuomenės poligone Pabradėje.
Jau anksčiau olandų kariai atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos — apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių "Fennek", įvairios paskirties transporto priemonių "Boxer", šarvuotų remonto evakavimo mašinų.
Anot ministerijos, Lietuvoje dislokuojamų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Havelte įsikūrusio Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 43-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. 44-ojo bataliono kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki liepos, vėliau juos keis kariai iš 13-osios brigados.
NATO viršūnių susitikimo sprendimai
2016 metų liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimtas sprendimas, siekiant "stiprinti rytinį aljanso flangą", dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Jas formuoti įsipareigojo Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada ir JAV.
Šiuo metu į Lietuvą jau atvyko apie 450 Vokietijos karių, taip pat kariai iš Belgijos ir Nyderlandų.
NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo kariai, kitais metais — Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pastangas stiprinti savo karinį buvimą Rytų Europoje NATO tariamai paaiškina padidėjusį agresyvumą iš Rusijos pusės.
Tokios beprecedentės nuo šaltojo karo laikų pabaigos NATO karinio buvimo Rytų Europoje sustiprinimo priemonės aiškinamos neva padidėjusia agresija iš Rusijos.
Maskva ne kartą pabrėždavo, kad nėra suinteresuota situacijos eskalavimu nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje pažymi, kad tušti, nieko nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos tarnauja NATO pretekstu nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
