Žinią apie tai, kad Donaldas Trampas pateikė Vokietijai 375 milijardų dolerių sąskaitą, galima būtų pavadinti netikra, jei ne leidinio pavadinimas ir verslo, kuris pirmas paskelbė šią informaciją,reputacija — pagrindinis britų laikraštis "The Sunday Times".
"Vokietija skolinga JAV ir NATO didžiulias sumas už galingą ir labai brangią gynybą, kurią jie suteikia Vokietijai", — sakė JAV prezidentas.
Vėliau buvo patikslinta ir paskelbta galutinė Vokietijos skolos suma — 300 milijardų eurų. "Mokėtojų" eilėje — visos likusios šalys — NATO narės, kuriose yra amerikiečių kariai. Nieko asmeniško, tiesiog verslas. NATO reforma, paskelbta Trampo, matyt, reiškia, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra nebe grynai politinė struktūra, bet tik "sukarinta apsaugos bendrovė", kuri teikia paslaugas už didelius pinigus.
Kiek Baltijos šalims atsieis profesionali apsauga? Sumos kolkas nėra žinomos. Tačiau JAV prezidentas jau užsiminė, kad ne mažiau kaip 2% BVP Lietuva, Latvija ir Estija turi bti pasirengusi mokėti už JAV karių ir šarvuočių buvimą baltų žemėse.
Estija jau keletą metų atitinkapagrindinį NATO finansinį kriterijų — ne mažiau kaip 2% BVP išleidžia kariuomenės poreikiams. Lietuva ketina šią kartelę įveikti jau kitais metais. Vyriausybė pareiškė, kad 2018 metų biudžeto projekte planuojama nustatyti atitinkamas išlaidas. Bet iš prezidento administracijos į ministrų kabinetą jau išsiųsta žinutė, kad "2% planas" turėtų būti ne tik įvykdytas, bet ir viršytas. Įvardijo ir tikslų skaičių — 2,07% BVP.
Išlaidos laukia esminės. Reikės ne tik savus karius aprūpinti modernia ginkluote, apranga ir maistu, bet ir amerikiečių kareivius, kurie atvyko Lietuvos ginti.
Maloniu "bonusu" Baltiesiems rūmams gali tapti oficialaus Vilniaus pareiškimas-prašymas, kad JAV savo kartius Lietuvoje dislokuotų nuolat.
Pirmas tokį pasiūlymą pateikė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius oficialaus vizito Vašingtone metu vasario pabaigoje. Su šiuo prašymu jis kreipėsi į JAV gynybos ministro pavaduotoją Robertą Vorką ir generalinio sekretoriaus pavaduotoją Tomą Šenoną.
Paskutinis klausimas: ar šitai nepažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio, kuris skelba: "Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių"?
Linkevičius paaiškino, kad de-jure bazės, kuriose planuojama įkurdinti šarvuočius ir JAV armijos karius, liks po Lietuvos jurisdikcija. O nuolat Lietuvoje dislokuoti amerikiečių karius leidžia neseniai pasirašytas dvišalis susitarimas dėl JAV pajėgų statuso. Jis suteikia teisę naudoti lietuviškas bazes savo nuožiūra. Be to, pagal Lietuvos ir JAV sutartį, JAV suteikiama teisė teisti nusikaltusius karius, bet numatoma išimtis, kad Lietuva gali perimti jurisdikciją itin svarbiais atvejais.
Lietuvoje į užsienio reikalų ministro pareiškimą reaguota ramiai. Visuomenė nebuvo pasipiktinusi, o žiniasklaida pristatė tai kaip Lietuvos diplomatijos pergalę. Taigi, buvo parengta dirva pareiškimui aukštesniame lygmenyje. Ir apie tai prabilo prezidentė Dalia Grybauskaitė — Europos Sąjungos įkūrimo 60-mečio išvakarėse.
Interviu su leidiniu "Foreign Policy" pradžioje Grybauskaitė dar kartą pakartojo frazę, kad Rusija — grėsmė Europai. Ir tada paseke:
"Šiuo metu JAV kariai dislokuoti Vokietijoje ir Vakarų Europoje, o juk didžiausios grėsmės koncentruojasi Rytų Europoje — Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Štai kodėl prašome ir rekomenduojame Jungtinėms Valstijoms nuspręsti čia imtis nuolatinio pajėgų dislokavimo. Taip pat mums būtina ir oro gynyba".
Savo interviu amerikiečių čių leidiniui Grybauskaitė pakartojo Vilniaus poziciją: Lietuva yra pasirengusi draugauti su JAV bet kokiomis, amerikiečiams palankiomis, sąlygomis.
"Mes pasitikime Jungtinėmis Valstijomis, ir visai nesvarbu, kokia administracija dirba, nes mūsų partnerystė labai tvirta", — pasakė šalies vadovė.
