VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Prekybos tinklo "IKI" užsakymu bendrovės "Spinter tyrimai" atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (54%) pirkėjų Lietuvoje neatsisako įpročio kainų eurais perskaičiuoti į atitinkamas vertes litais, pranešė "IKI" spaudos tarnyba.
Prekybininkai sako, kad toks žmonių elgesys gali išlikti dar kelerius metus, nes pirkėjų įpročiai su litu formavosi dešimtmečiais.
Tyrimo duomenimis, apsipirkdami eurus į litus nuolat verčia 17% gyventojų, retkarčiais tai daro trečdalis, o tik galutinę apsipirkimo sumą į buvusią valiutą konvertuoja 5% pirkėjų. Eurų į litus nebeverčia 46% Lietuvos gyventojų.
Vyresnio amžiaus žmonės
Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad apsipirkdami kainas eurais į litus dažniau verčia vyresnio amžiaus pirkėjai. Nuolat tai daro 26% vyresnių nei 56 metų amžiaus gyventojų ir 24% 46-55 metų amžiaus lietuvių. Nuolat kainas konvertuoja tik 7% 18-25 metų amžiaus pirkėjų, 8% 26-35 metų amžiaus gyventojų ir 12% vidutinio (36-45 metų) amžiaus gyventojų.
Žemesnės pajamos — dažniau konvertuoja
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad kainas eurais perskaičiuoti į litus labiau linkę žemesnes pajamas gaunantys lietuviai.
Daugiau nei penktadalis gyventojų, kurių šeimos nariui per mėnesį tenka iki 200 eurų pajamų, apsipirkdami visuomet kainas konvertuoja į litus. Tą patį daro tik 14% aukščiausias pajamas — daugiau nei 500 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį — gaunančių gyventojų.
Tyrimo duomenimis, iš skirtingų socialinių grupių ir profesijų atstovų dažniausiai kainas nuolatos perskaičiuoja pensininkai (25%), nedirbantys asmenys (19%) ir techniniai darbuotojai (19%). Taip elgiasi ir 16% namų šeimininkių, 15% smulkiųjų verslininkų, 14% specialistų ir tarnautojų, 13% ūkininkų, 7% studentų ir moksleivių bei 6% aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų.
Atliekant tyrimą šių metų vasario mėnesį buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje.
