Galima teigti, kad centrinėse ES įstaigose šį kreipimąsi priims kaip eilinį demaršą nuo artimiausių JAV sąjungininkių Europoje, iškreipiantį europietiškas vertybes.
Artimiausia JAV sąjungininkė Europos Sąjungoje — Didžioji Britanija ― jau priėmė sprendimą pasitraukti iš bendruomenės, neigiamai paveikusį ES, kaip sėkmingos integracijos asociacijos, įvaizdį.
Antroji iš svarbiausių JAV sąjungininkių ES — Lenkija — pernai surengė demonstratyvų demaršą, susijusį su Konstitucinio Teismo reforma ir žiniasklaidos laisve, priimant norminius aktus, kuriuos ES centriniai organai ir pagrindinės sostinės charakterizavo kaip prieštaraujančius pagrindinėms integracijos ugdymo vertybėms. ES vadovybė ėmėsi visų priemonių, kad priverstų Lenkiją atsitraukti, bet nesugebėjo to padaryti. Lenkijai net skirti baudos nepavyko.
Silpnos ES pastangomis atrodyti kaip stiprus JAV partneris tapo ir atsisakymas priimti pabėgėlius — šitai atrodo visiškai "amerikietiškai", atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trampo politiką. O čia dar neseniai įvyko skandalas su Lenkijos bandymu iš buvusio lenkų premjero Donaldo Tusko atimti teisę vėl užimti vieną iš pagrindinių postų ES — Europos Tarybos pirmininko. Ir nors ES čia laimėjo, ekspertai dabar baiminasi, kad Lenkija, reaguodama į šią padėtį, pradės blokuoti pagrindinius centrinių organų sprendimus.
Lietuvos kreipimąsis dėl mirties bausmės grąžinimo šiame kontekste bus laikomas kaip eilinis vieno iš amerikiečių sąjugininko patikrinimas, ar esama ES centriniuose organuose galimybės realizuoti savo valdžią įtaką. JAV mirties bausmė — svarbus suverenios galios atributas, o Europos Sąjunga griežtai pasisako už jos panaikinimą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Briuselis šitaip įvertins oficialių kreipimąsi dar ir todėl, kad nėra aišku, kokį teigiamą vaidmenį mirties bausmė galėtų atlikti Lietuvoje.
Nusikalstomos veiklos viršūnė Lietuvoje buvo pasiekta 2012-2013 metais, kai Vilnius net "pašlovintas" kaip Europos nusikalstamumo sostinė. Tai liudija Eurostato duomenys, nors tuo metu nebuvo atsižvelgta į padėtį Rygoje, galėjusią pakeisti rezultatus. 2014-2015 metais nusikalstamumas pradėjo mažėti, o ypač — 2015-aisiais.
Lietuva žengia kitų, labiau išsivysčiusių Europos šalių pėdomis — vis daugiau vaizdo kamerų miestų gatvėse, vaizdo registratorių, kurie filmuoja iš važiuojančių automobilių, daro gatvės nusikalstamumą rizikingesnį patiems nusikaltėliams.
Kalbant apie buitines žmogžudystes, įvykdytas, apsvaigus nuo alkoholio, patirtis rodo, kad jų vykdymo metu asmenys nesuvokė, koks atlygis jų laukia, tad mirties bausmė jų neišgąsdins.
Be abejo, subjektyviu lietuvių vertinimu, nusikalstamumas šalyje visgi aukštas. Tai patvirtina ir statistika svetainėje Numbeo, kur interneto vartotojai iš viso pasaulio dalinasi savo įspūdžiais apie įvairius savo gyvenimo aspektus, taip pat ir nusikalstamumo lygį. Nusikalstamumo lygis Lietuvoje yra aukštas — 43,15. Tačiau ES yra šalių, kur jis dar didesnis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šis rodiklis siekia 44,06, o Airijoje — 48,39.
Nėra Lietuvoje ir būtinybės skubiai taikyti mirties bausmę kaip būdą išgąsdinti potencialius teroristus: terorizmo pavojus Lietuvoje tarptautinių ekspertų įvertintas kaip gana žemas. Svarbu tai, kad baisiausi šių laikų, taip vadinamieji "Islamo" teroristai, mirties visiškai nebijo ir net su malonumu aukoja savo gyvenimą džihado idealų vardu.
