Kasmetinių karinių pratybų "Kardo kirtis" ("Siber Strike") metu lietuvos armija kartu su NATO bloko sąjugininkais birželio 10-24 dienomis mokysis apginti vadinamąjį "Suvalkų koridorių" — strategiškai svarbų Lietuvos ir Lenkijos pasienio beveik 100 kilometrų pločio, vakaruose besiribojančio su Karaliaučiumi, o rytuose — su Baltarusija, ruožą.
Lietuvos kariniuose sluoksniuose pagrįstai manoma, kad karinių veiksmų atveju šios teritorijos užėmimas užkirs NATO sąjugininkams sausumos kelią į Baltijos šalis, o tai reiškia, kad apsunkins galimybę suteikti pagalbą. Remiantis šiuo įsitikinimu ir sukurta būsimų pratybų koncepsija. Pratybose dalyvaus apie 1,5 tūkstančio nuolatinių karių, o taip pat šauktinių karių daliniai.
Tikimasi, kad Lietuvos kariuomenė šauktinių pagalba organizuos teritorinę gynybą pietinėje šalies dalyje, tai yra "Suvalkų koridoriaus rajone". Iš oro lietuvių veiksmus palaikys JAV oro pajėgų sraigtasparnių grupė, be to, planuojamas amerikiečių desantininkų nusileidimas.
Kartu iš Lenkijos teritorijos Suvalkų kryptimi judės šios šalies ginkluotųjų pajėgų padaliniai, o taip pat JAV, Rumunijos ir Didžiosios Britanijos kariai.
Pratybų rezultatu turi tapti potencialaus priešo kariuomenės sunaikinimas ir NATO pajėgų suvienijimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos regione.
Ne paslaptis, kad potencialus Vilniaus ir jo sąjungininkų priešas yra Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės, o šalies pareigūnai tikina, kad "Maskva ne kartą repetavo Suvalkų koridoriaus užėmimą".
Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos ekspertų bendrijos atstovai, vykdantys saugumo ir gynybos analizę. Ryšium su tuo, susidomėjimą kelia karinio eksperto Vaido Saldžiūno komentaras dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų "Zapad-2017". Specialistas pripažįsta, kad "invazijos neišvengiamumo jausmo ir Suvalkų koridoriaus užėmimo pavojaus nėra", tačiau tuo pačiu metu pabrėžia, kad "yra pagrindas susirūpinti, kad šiais metais šiuose mokymuose ar net iki jų kažkas gali įvykti".
Be to, teigia Saldžiūnas, lieka neatsakyti klausimai apie tai, "kiek kovinės jėgos vienetų bus įtraukta į pratybas "Zapad-2017" — 13 tūkstančių, o gal 100 tūkstančių".
Pažymėtina, kad Lietuvos eksperto komentaras žiniasklaidoje buvo paskelbtas kovo 22-ą, tuo metu, kai kovo 20 dieną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko patvirtino pratybų "Zapad-2017" planą ir jį nuodugniai paaiškino.
Visų pirma, pratybos bus gynybinio pobūdžio ir vyks dviem etapais Rusijos ir Baltarusijos poligonuose — nuo Kolos pusiasalio į Sąjunginės valstybės vakarų sienos, ir, antra, dalyvaujančių pajėgų skaičius neviršys 2011 metų Vienos dokumento apibrėžtų parametrų, tai yra ne daugiau nei 13 tūkstančių žmonių.
Be to, Baltarusijos prezidentas viešai pakvietė NATO atstovus į pratybas, įskaitant ir Lietuvos karius.
Vadinasi, Vilniuje ne tik nevaldoma situacija, susijusi su kariniu pasiruošimu "potencialaus priešo" stovykloje, bet net nebandoma analizuoti viešų šaltinių informacijos, įskaitant kaimynininių valstybių aukščiausių pareigūnų pareiškimus.
Tai kuo remiasi Lietuvos karinė politika? Juk krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau pareiškė, kad "NATO turi būti pasirengusi užkirsti kelią bet kokioms "provokacijoms" pratybų "Zapad-2017" metu", o prezidentė Dalia Grybauskaitė susirūpo, kad "prie Lietuvos sienų koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais".
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos vadovų susirūpinimas atrodo keistas, nes vargu, ar Rusija ir Baltarusija kviestų į mokymus NATO atstovus, jei planuotų "atidirbti" "Suvalkų koridoriaus" užėmimą ar kitus agresyvius veiksmus, kuriais baugina savo gyventojus ir NATO sąjungininkus Lietuvos valdantieji.
Rusijos-Baltarusijos karinių pratybų turinys, jų pabrėžtinas viešumas, o taip pat dalyvių skaičiaus atitikimas visuotinai pripažintas tarptautines normas rodo, kad karinė grėsmė Lietuvai šiuo atžvilgiu yra gerokai perdėta, jei ne išgalvota. Remiantis tuo, Lietuvos ekspero Saldžiūno komentaras ("kažkas gali įvykti") atrodo visiška neabejotinu sprendimu, nes, jei staiga "nieko neįvyks", niekas nedrįs apkaltinti specialisto klaida arba netinkama prognoze.
