Europos Sąjngoje plačiai aptarinėjama Europos daugiagreitė koncepcija. Tai suprantama. ES piliečiams kyla daug abejonių dėl to, ar Bendrija normaliai vystosi be pertraukos vykstančių teroro išpuolių, migrantų antplūdžio, masinio nedarbo fone.
Ir viskas būtų gerai, bet po aptarimų visuomenėje gali sekti konkretūs politiniai veiksmai, kurie gresia ES egzistavimui — Brexit tai tik patvirtina.
Be to, ES "užstrigo" tarp tokių valstybės formų, kaip federacija ir konfederacija. O istorikai įtikinamai įrodys tiems, kas yra pasiruošęs juos išklausyti, kad žinomos pasaulio konfederacijos arba tapo federacijomis, arba žlugo.
ES valdžia ir tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Ispanija elitas supranta, kad tolimesniss centralizavimas yra būtinas. Tačiau viskam trukdo Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų šalių elito prieštaravimai.
Kokios priežastys?
Vienos šalys išsigando, kad, palyginus su "senąja" Europa, jos turi silpną ekonomiką ir nedaug gyventojų, o tai sumažins jų įtaką ES, įvykus centralizavimui.
Kitos bijo, kad tolimesnis centralizavimas nutolins ES nuo glaudžios partnerystės su JAV. Amerika neslepia savo siekimo, kad ES pozicijos nusilptų. Pakanka prisiminti Donaldo Trampo pasisakymus dėl Brexit, kurie sudirgino centrinius ES valdžios organus.
Daugelis Rytų Europos partnerių laiko partnerystės su JAV silpnėjimą pavojingu, nes NATO gali susilpnėti ir tai padidins išorės grėsmę.
Daugiagreitės Europos koncepcija atspindėta ir deklaracijoje, kuri buvo patvirtinta viršūnių suvažiavimu metu, švenčiant Romos susitarimo 60-ąsias metines. Tai įrodo tai, kad klausimas labai aktualus ir artimiausiais metais ES realiai gali pradėti realizuoti koncepciją praktikoje, stengdamasi išgyventi.
Prie kokios šalių grupės prisidės Lietuva ir kokias pasekmes tai sukels?
Atsižvelgiant į paskutiniųjų metų tendencijas, Lietuvos valdžia prisijungs prie Rytų Europos tolimesnio centralizavimo priešininkų.
Vilnius žvelgia į ES centrinių organų sustiprinimą kaip ne taip senai nepriklausomybę, kuriai gresia išnykimas, atgavusi valstybė. Glaudūs ryšiai su JAV privers orientuotis į amerikiečių, nusiteikusių prieš ES centralizavimą, poziciją.
Išvengti šios pozicijos sunku, ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV ir paliekančioje ES Britanijoje gyvena beveik milijonas lietuvių, kurie turi didelę įtaką Lietuvos teritorijoje. Rusijos baiminimasis priverčia kabintis į JAV karines pajėgas.
Lietuvoje nėra psitikėjimo bet kuria būsima ES karine struktūra, ir galima suprasti kodėl. Abejotina, kad ES bet kuriuo atveju sugebės sukurti didingą kariuomenę iš skirtingų ES narių karinių pajėgų.
Vilniaus orientyras― Vašingtonas, o ne Briuselis ir Berlynas — oficiali ir neoficiali ES sostinės. Ir tai jau seniai kelia ES susierzinimą. O tai sukels neigiamas pasekmes.
Ar sugebės bundesveras apginti Vokietiją ir Europą? >>
Vis mažiau lėšų ateis iš ES biudžetoi šalies vystymuisi. Lietuva atsidurs ES periferijoje ir bus priversta pasikliauti amerikiečiais.
Pagrindinis klausimas — ar Vašingtonas pasirengęs atlikti Lietuvos donoro vaidmenį, kurį anksčiau atlikdavo Briuselis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
