Du skirtingi dalykai
Oficialus diskursas pristato valstybės išvadavimą Antrojo pasaulinio karo metu kaip sovietinės okupacijos tęsinį, taip nepagrįstai supainiodamas du skirtingus dalykus.
Kaip yra sakęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tai, kas atėjo po pergalės, ne visiems reiškė išlaisvinimą. Tokiu būdu visos Sovietų Sąjungos karių žygdarbis, gelbstint Lietuvą nuo nacių okupacijos, sutapatinamas su tuo, kas vyko po jo (sovietinio režimo šalyje įtvirtinimu), kas nekorektiškai paverčia herojus okupantais.
Tiesa, negalima pasakyti, kad Lietuva (kaip, pavyzdžiui, Latvija) šlovina nacistinius kolaborantus ar visai negerbia Antrojo pasaulinio karo aukų. Tačiau kaip dauguma Vakarų valstybių ji pažymi gegužės 8-tą dieną, taip bandydama galutinai atsiriboti nuo sovietinio palikimo.
Pastaruoju atveju Pergalės dienos sumenkinimas yra tik vienas iš lietuviškos antisovietinės politikos aspektų. Be jo galima paminėti baudžiamąją atsakomybę už sovietinės okupacijos neigimą, sovietinės simbolikos uždraudimą bei sąskaitos už okupacijos pridarytą žalą Rusijai iškėlimą (nors dar neaišku, kas kam skolingas).
Kritikuoji Rusiją, vadinasi, esi matomas
Lietuvos politikai nevengia galimybės pasinaudoti gegužės 9-ąja, siekdami sustiprinti savo politinį autoritetą ir pademonstruoti pasauliui šalies užsienio politikos principus.
Pavyzdžiui, 2015 metais Lietuva net ambasadoriaus nepasiuntė į Gegužės 9-osios paradą, o valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad švęs Antrojo pasaulinio karo pabaigą kartu su Europa gegužės 8-ąją dieną, nes, jos manymu, stebėti paradą, kurio metu bus nešama okupuoto Krymo vėliava, nereikia.
Kita vertus, Lietuvos lenkų rinkimo akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis 2014 metais į Vilniuje vykusią sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare atminimo ceremoniją atvyko švarko atlape įsisegęs Lenkijos vėliavą ir "Georgijaus juostelę". Galbūt, jis nuoširdžiai tikėjo tuo, ką padarė, bet susidarė įspūdis, kad taip politikas tiesiog norėjo patraukti savo pusėn vietinius rusus.
"Georgijaus juostelės" šiandien Lietuvoje geriau nesegėti, nes aplinkinių reakcija gali būti neprognozuojama, kadangi šalyje dominuoja vienpusis valdžios ir žiniasklaidos išpūstas diskursas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, o "Georgijaus juostelė" laikoma šio reiškinio simboliu.
Galima teigti, kad kritiška Lietuvos pozicija Gegužės 9-osios atžvilgiu susijusi su keliais dalykais: istorine trauma ir noru ištrinti iš savo istorijos bet kokį sovietinį palikimą kaip okupacijos simbolį, įtvirtinant šalies tapatybę išimtinai vakarietiškų vertybių pagrindu; atskirų politikų bandymais padidinti savo populiarumą, naudojantis "Rusijos didvalstybiškumo propaganda" (pavyzdžiui, gegužės 9 dienos paradas) bei bandymu gana primityviai pademonstruoti išskirtinius šalies užsienio politikos bruožus ir tuo padidinti Lietuvos reikšmę tarptautinėje arenoje.
