VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuvoje galiojantis draudimas kada nors sutrumpinti nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę pažeidžia jų teises, praneša Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Lietuvoje iki gyvos galvos nuteisti Matijošaitis ir kiti aštuoni asmenys prašė Teismo pripažinti, kad Lietuva pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį.
Draudžiama paleisti lygtinai
Už įvairius sunkius nusikaltimus įkalinti pareiškėjai siekė įrodyti, kad valstybė jiems nesuteikia realios galimybės būti paleistiems anksčiau, net jeigu jie pasitaisytų ir nebekeltų grėsmės visuomenei.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas draudžia taikyti lygtinį paleidimą iki gyvos galvos nuteistiems kaliniams.
Vienintelė teisinė galimybė tokiems nuteistiesiems kada nors sutrumpinti savo bausmę yra Prezidento suteikiama malonė.
Įvertinęs Prezidento malonės taikymo tvarką, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad, nors pati tvarka yra aiški ir nedviprasmė, atsisakant tenkinti nuteistųjų malonės prašymus, nėra privaloma nurodyti konkrečių tokio sprendimo pagrindų.
Nuteistiesiems lieka neaišku, kaip jie turi pasikeisti, kad malonė jiems būtų suteikta. Be to, Prezidento malonės sprendimo negalima skųsti teismui.
Prezidento malonė — išimtis
Teismas įvertino ir tai, kad Prezidento malonė nuteistiesiems iki gyvos galvos praktiškai nėra suteikiama.
Atsižvelgiant į statistiką, iš 35 malonės prašiusių nuteistųjų, ji buvo suteikta tik vienam asmeniui, todėl teismas pripažino, jog pareiškėjų argumentai, kad šis atvejis tebuvo išimtinis, turi pagrindo.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nuteistųjų teisė į jų tolesnio įkalinimo peržiūrą apima realų aktualios informacijos įvertinimą, ar jų tolesnis kalinimas yra pateisinamas penologiniais pagrindais. Be to, nuteistasis turi žinoti, ką privalo padaryti ir kaip pasikeisti, kad būtų svarstoma jį paleisti anksčiau laiko.
Teisė į viltį
Anot teismo, įkalintiesiems turi būti paliekama bent menka viltis savo veiksmais įrodyti, jog jie pasikeitė ir pasitaisė. Pasmerkiant juos praleisti likusį gyvenimą izoliacijoje ir nesuteikiant vilties įrodyti savo permainas, žeminamas žmogaus orumas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybė jokios teisinės reformos šiuo klausimu kol kas neplanuoja. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija vieningai pripažino, jog Lietuva pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas dalyvavo byloje kaip trečioji šalis, palaikiusi pareiškėjų poziciją. Institutui atstovavusio teisininko Liutkevičiaus teigimu, paprasčiausias būdas įgyvendinti teismo sprendimą būtų panaikinti draudimą lygtinai paleisti nuteistuosius iki gyvos galvos.
