VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Remigijus Žemaitaitis užregistravo Civilinio kodekso, Valstybės skolos įstatymo ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisas, kuriomis iš esmės siekiama tiek užtikrinti tėvų pareigą tinkamai ir laiku mokėti teismo nustatytą vaikų išlaikymo mokestį, tiek mažinti tokių tėvų skolas valstybei, kai vaikui išlaikymo išmokas moka Vaikų išlaikymo fondas, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Pataisose numatyta, kad jeigu tėvas (motina) dėl nepagrįstų ir nesvarbių priežasčių nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką; tais atvejais, kai vaikas yra išlaikomas valstybės, o tėvo (motinos) išlaikymo skola vaikui siekia 500 eurų, toks asmuo teismo nutartimi gali būti pripažintas valstybės skolininku.
Tapimas valstybės skolininku reikštų, kad tėvui (motinai), nevykdančiam pareigos išlaikyti vaiką, būtų stabdomas viešojo administravimo subjektų administracinių paslaugų (tokių kaip leidimų, licencijų išdavimas, dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas, deklaracijų priėmimas ir tvarkymas, asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais) tiekimas.
Įstatymų pataisomis siekiama įtvirtinti, kad tokios paslaugos asmeniui nebūtų teikiamos tol, kol šis nepanaikintų tiek įsiskolinimo valstybei už vaikui mokėtas išmokas, tiek susidariusio išlaikymo įsiskolinimo vaikui už nemokėtas periodines išmokas.
Pasak Žemaitaičio, oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje išlaikymo išmokų vaikams nemoka apytiksliai 84 tūkstančiai tėvų. Per aštuonerius veiklos metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreiptasi dėl daugiau nei 50 tūkstančių vaikų. Nuolat išmokas gauna beveik 23 tūkstančiai vaikų.
Nors Vaikų išlaikymo fondo administracija, išmokėjusi išmokas, įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas lėšas, iš 2013-2015 metais išmokėtų 43,3 milijono eurų išmokų išieškota yra tik 1,7 milijono eurų su palūkanomis (įskaitant ir išieškotas permokėtas sumas), o tai sudaro tik 4% visų išmokėtų išmokų.
Žemaitaitis teigia, kad labai dažnai vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų ir kurie nesulaukia teismo priteistų alimentų, neužtenka lėšų net maistui, o tuo tarpu pareigos nesilaikantis tėvas ar mama gyvena prabangų gyvenimą.
"Negana to, teismų praktika rodo, kad antstoliai šioje srityje ne visada imasi visų būtinų veiksmų išieškojimui vykdyti ar juos atlieka formaliai. Pripažinkime, kad skolų išieškojimo procedūros faktiškai sunkiai vykdomos, nes nėra išnaudojamos galimybės rezultatyviau įgyvendinti regreso teisę, formuoti praktiką skolų išieškojimo šioje srityje ir ieškoti būdų, kaip tobulinti šį procesą", — sako Žemaitaitis.
Pasak Žemaitaičio, administracinių paslaugų stabdymas valstybės skolininkui taptų viena iš efektyvių priemonių, skatinančių skolininką vykdyti savo įstatymines pareigas. Tuomet mažėtų ir asmenų, skolingų valstybei, skaičius.
