Beveik visą laiką Baltijos šalyse vyksta NATO manevrai. 2017 metais Aljansas suplanavo atlikti regione 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Tai nėra nekalti štabo "kortų žaidimai", ir niekam nereikia aiškinti, kam skirta ši "jėgos projekcija". NATO suaktyvėjimas Baltijos šalyse byloja apie Aljanso paskirtį Rusijos atžvilgiu.
Skirtingi grėsmių supratimai
Baltijos šalių ministrai, apsilankę Vašingtone, liko įsitikinę, kad Rusijos grėsmė didėja.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 6 dieną, sakydamas kalbą Baltijos federalinio Imanuelio Kanto universiteto studentams, pareiškė, kad Šiaurės Atlanto Aljansas didina karinį aktyvumą Rusijos pasienyje, pažeisdamas 1997 metų aktą, kuriame sakoma, kad "NATO liko Šaltojo karo institutu, kuris nepajėgus adekvačiai reaguoti į naujojo tūkstantmečio iššūkius".
Tą pačią dieną KAV viceprezidentas Maikas Pensas įvertino Rusiją, Iraną ir terorizmą kaip pagrindines pasaulio grėsmes bei patikino, kad JAV ketina suteikti pagalbą NATO narėms kovoje su šiomis grėsmėmis.
Bet kas ir kam gresia?
2004 metų pavasarį Estija, Latvija ir Lietuva tapo NATO narėmis. Tuomet Rusija pareiškė, kad vertina kaimyninių šalių priėmimą į karinio bloko gretas kaip nedraugišką žingsnį. Maskvos nuomonė buvo ignoruojama. Nuo tų laikų Aljansas plečiasi į Rytus. Vakaruose daugelis mano, kad agresija — prigimtinė Rusijos savybė.
Apžvelkime faktus.
Nuo tų laikų, kai iširo Varšuvos susitarimo organizacija, praėjo daugiau nei 20 metų, tačiau iš esmės okupaciniai JAV kariniai padaliniai liko Europoje. Istorinis paradoksas aiškinamas "Rytų Europos demokratijų silpnybe", "totalitariniais režimais", "Rusijos agresija" ir kitais mūsų laikų mitais, kurie užmaskuoja naująjį kolonizacijos tipą.
Jeigu Vakarų Europa jau seniai pripažino save "JAV politine nuosavybe", tai geopolitinė erdvė į Rytus nuo Vokietujos iki šiol atrodė nestabiliai. Todėl su Ukrainos 2014 metų krizės pretekstu Briuselis ir Vašingtonas skubiai dislokavo Baltijos šalyse ir Lenkijoje Aljanso karinius padalinius.
Tuo pat metu JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederikas Hodžesas pareiškė, kad JAV karinės pajėgos liks Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje "iki tol, kol reikės sulaikyti Rusijos agresiją". Tačiau kariuomenė negali stovėti, nieko nedarydama. JAV suorganizuotų Europoje tarptautinių pratybų tikslas įvardintas kaip sąjungininkų bendradarbiavimo tobulinimas, atliekant karines operacijas. Ir vis dėlto, jeigu manevrai reikalingi tik tam, kad būtų palaikytas NATO karinis pasirengimas, kam reikia įtraukti į šį procesą neutralias valstybes — Švediją ir Suomiją? Kodėl pratybos "Baltops", kurios rengiamos nuo 1971 metų, nebuvo atšauktos iškart po 1991 metų?
Nelygios jėgos
Sėkmingai sukūrę mitą apie savo pergalę pasibaigusiame Šaltajame kare, Vakarai jau gerokai pasistūmėjo link "karštojo" karo. Susidaro įspūdis, kad Lietuva, Latvija ir Estija karštligiškai ruošiasi Trečiajam pasauliniam karui — iki 2020 metų planuojama, kad bendras valstybių gynybos biudžetas bus padidintas iki 2,1 milijardų JAV dolerių. Vien Lietuvoje 2017 gynybos tikslams skiriami 1,8% BVP, o kitais metais šis procentas išaugs iki 2,1% BVP.
Atvirai kalbant, Baltijos šalių saugumas labai priklauso nuo gerų kaimyninių santykių su Rusija. Ir kitoms Europos valstybėms beprasmiška net lygintis su Rusija kariniu potencialu ar teisėmis. Todėl, kad viena iš dviejų branduolinių supervalstybių — Rusija — visuomet liks stipresnė ir teisingesnė savo nacionalinių interesų zonoje.
Bet kokį priminimą apie branduolinį ginklą Vakarai vertina neigiamai. Ir vis dėlto, tuo atveju, jeigu Rusija pritaikytų taktinį branduolinį ginklą, NATO greitojo reagavimo pajėgos Europoje liktų bejėgės.
Karinių pajėgų didinimas Rusijos pasienyje, NATO operatyviųjų reagavimo galimybių sukūrimas verčia Rusiją adekvačiai reaguoti. Todėl Vakarams verta atidžiau stebėti Kremliaus reakciją, siekiant laiku žengti atgal. Jeigu NATO šalys iš tikrųjų nori palaikyti taiką.
Ar Vilniuje siekiama karo
Rusijos teritorijos apsuptis NATO karinėmis bazėmis ir permanentinėmis pratybomis — tai globalaus smūgio Rusijai paruošimas. Ar ne provokacija šie kariniai jūrų desantai arti Rusijos sienų, Kaliningrado pakrantėje?
Norvegijos leidinys "Aftenposten" pripažino: "Didelės NATO pratybos Baltijoje provokuoja Rusiją".
Pavyzdžiui, Trident Juncture manevrai apjungia sausumos pajėgas, karines jūrų pajėgas, karines oro pajėgas ir specialios paskirties Aljanso valstybių, sąjungininkų ir šalių-partnerių padalinius. Scenarijuje numatomas visų šiuolaikinių karinių veiksmų tobulinimas, tarp jų ir priešraketinė gynyba, veiksmai hibridinių grėsmių sąlygomis, pasipriešinimas kibernėtinėms atakoms, propogandinių operacijų atlikimas ir NATO pasiruošimo išspręsti visas krizines problemas demonstravimas.
Vargu, ar Rusija tiesiog stebės tokius "šokius su kalavijais" ir nuolankiai lauks savo likimo sprendimo. Ji jau ne vieną kartą demonstravo savo pasiruošimą ginti nacionalinius interesus ginklu. Esminis žodis čia — ginti.
Rusijai visai nereikia užkariauti Baltijos žemių arba "šprotų atsargų". Juolab, nėra prasmės kenkti ar naikinti Rusijos dujų Europoje pirkėjus.
Rusijos teritorija dukart didesnė už JAV. Maskva disponuoja didžiuliais gamtos ištekliais ir reikalauja tik pagarbos savo interesams. Neatsistiktinai Britanijos laikraštis "Daily Telegraph" rašo: "Lietuvos valdžia garsiai pasisako apie galimą konfliktą su Rusija, didina kariuomenę ir kuria nereguliarius karinius padalinius, suteikdama apsiginklavimo teisę savanoriams. Tokia agresyvi Vilniaus politika iš tiesų gali pasibaigti karu".
Tarp kita ko, Gruzijos taikos operacija 2008 metais prasidėjo nuo garsių pareiškimų ir Tbilisio karinių provokacijų.
Rusija susitelkia
Maskva nepripažįsta Vašingtono teisės į naują pasaulinę tvarką. JAV postringauja apie sienų ribų pertvarkymą jėga nepriimtinumą ir artina NATO pajėgas prie Rusijos sienų. Europa jau gyvena ne karo nuojauta, o laukimu.
Tuo pat metu Rusijos galia nėra aprobota erdve tik aplink jos sienas. Maskva turi galimybę veikti globalinėje erdvėje. Tai yra sąžiningų partnerystės santykių raktas. Jeigu Maskva ir jos geopolitiniai sąjungininkai nuspręs pakeisti "esančią pasaulinę tvarką", vyks ilgas karas, o ne primityvus Baltijos šalių užkariavimas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
