VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB "Rekreacinė statyba" pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. Tvarkybos darbai prasidės šią savaitę, praneša muziejaus spaudos tarnyba.
Tvarkybos darbų vertė — 2 860 tūkstančių eurų.
Premjeras su ministrais užkopė į Gedimino kalną, kad pamatytų problemas
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson užkopė į Gedimino kalną, kur 2016 metais susidarė didelės nuošliaužos.
Priminsime, kad tada kilo grėsmė Gedimino bokštui — paskutiniam bokštui, likusiam iš didžiulės pilies kalne. Pats kalnas — smėlinis, prieš kelerius metus jame buvo iškirsti medžiai, tačiau krūmai nebuvo pasodinti, nors specialistai ir patarė tai padaryti. Dėl to pernai susidarė nuošliaužos.
Skvernelis pažadėjo, kad jau šiandien prasidės Gedimino kalno tvarkymo darbai. O Liana Ruokitė-Jonsson teigia, kad Gedimino kalnas bus sutvarkytas po metų.
Lenkijos ekspertai padeda išsaugoti Gedimino kalną
Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų — geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų — delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.
Anot Lietuvos specialistų, pagrindinė Gedimino kalno problema — vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda — supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą. Šiai nuomonei vieningai pritarė ir dviejų šalių specialistai.
"Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad, nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas", — sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.
Muziejaus atstovų teigimu, susitikimas pravers ateityje vyksiančiam esminiam visų kalno šlaitų tvirtinimui, o šiuo metu įgyvendinamo tvarkybos darbų projekto įvertinimas iš nešališko užsienio specialistų požiūrio taško pasitarnaus visuomenės nuraminimui, nes ši tema šalyje yra stipriai eskaluojama ir todėl ne visada yra išvengiama nepagrįstų pykčių, kaltinimų ir netgi visuomenę klaidinančių išvedžiojimų.
Planuojami tvarkybos darbai
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas pažymėjo, jog dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto grunto.
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.
"Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas", — teigė Grigas.
Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3,5 tūkstančio kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie tris tūkstančius kubų, bet tai priklausys nuo situacijos.
"Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą", — apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, pasakojo Grigas.
Tvarkant šiaurės vakarų šlaitą išskirtos trys Gedimino kalno teritorijos dalys — kalno aikštelė, šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas ir kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus. Kiekvienai iš šių dalių tvarkybos darbų projekte numatyti inžineriniai techniniai sprendimai: Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių; stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga; Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.
Gedimino kalno darbai nesustoja, jau dabar rengiamas projektas nestabiliam pietrytiniam šlaitui ir kalno aikštelei. Šio etapo projektai turi būti parengti rudenį. Viešųjų pirkimų procedūros pagal šiuos projektus bus pradėtos, kai bus skirtas valstybės finansavimas jų įgyvendinimui.
