VILNIUS, birželio 12 — Sputnik. Gegužės mėnesio pabaigoje Lietuvos nacionalinis muziejus gavo trijų ekspertizių, atliktų dėl Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito (1-osios dalies) techninio tvarkybos darbų projekto, teigiamas išvadas.
Gedimino kalnas yra kultūros paveldo objektas, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas įpareigoja atlikti ir specialiąją (paveldosaugos) ekspertizę.
Ekspertizę atlikusi VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" nustatė, kad UAB "Rekreacinės statybos" parengtas projektas (projekto vadovas architektas Rimas Grigas) atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas. Akte rašoma, kad "projekto rengimo metu atlikti taikomieji tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto sprendiniai užtikrina valstybės saugomų objektų vertingųjų savybių išsaugojimą".
Lietuvos nacionalinis muziejus savo ruožtu pageidavo dar vienos — specialiosios — ekspertizės, kuri įvertintų šlaito tvirtinimo konstrukcijų sprendinius. Anot ją atlikusio eksperto Josifo Parasonio, "iš esmės projekto pataisymai ir papildymai ekspertizę tenkina".
Taip pat UAB "Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė" atliko bendrąją projekto ekspertizę, kuri yra privaloma visiems iš biudžeto lėšų įgyvendinamiems projektams. Galutiniame ekspertizės akte teigiama, kad "projektą tvirtinti galima".
Šiuo metu tvarkybos darbų projektas yra parengtas, atsižvelgiant į ekspertizėse nurodytas pastabas. Yra gautas galutinis teigiamas ekspertizės aktas, projektas suderintas, patvirtintas ir gautas leidimas darbams pradėti. Dabar, jau turėdamas parengtą ir suderintą projektą, Lietuvos nacionalinis muziejus gali pradėti rangos darbų pirkimo procedūras.
Numatoma rangos darbų pirkimo vertė, remiantis ekspertuoto projekto sąmata, yra 3 milijonai 188 tūkstančiai eurų. Rangos darbų pirkimas bus paskelbtas artimiausiu metu. Rangovas bus parinktas ir sutartis su juo pasirašyta artimiausiu teisės aktuose nustatytu terminu.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Spalį, po gausaus lietaus, susidarė dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995 — 2010 metais už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija. 2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui. Kultūros ministerija skyrė papildomų lėšų. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkstančių eurų, o 2017 metais suplanuota skirti daugiau nei 800 tūkstančių eurų.
