VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Vasaros savaitgaliams Turizmo departamentas adaptavo 10 maršrutų po Lietuvos regionus su idėjomis, ko ir kur būtina paragauti.
1. Nuo Žemaitijos Versalio iki žemaitiškų ikrų
Kelionė po Žemaitiją: Telšiai-Plungė-Bukantė.
Telšiai, kaip ir Roma, yra miestas ant septynių kalvų. Miesto ežero Masčio pakrantėse — ne tik pėsčiųjų ir dviračių takai, šokantis fontanas, valčių prieplaukos, rotondos, bet ir tilteliai su Žemaitijos sostinės simbolio — lokiukų — skulptūromis. Čia taip pat būtina aplankyti Didžiąją žemaičių sieną, Lietuvos gaublį ir sūrio skulptūrą.
Plungės pasididžiavimas — kunigaikščių Oginskių dvaras, vadinamas Žemaitijos Versaliu. Dvaro parkas — išmanus. Juo pasivaikščioti galima naudojantis teminiais žemėlapiais mobiliame telefone ar planšetėje. Beje, Oginskiai rūpinosi lietuviškos žirgų veislės žemaitukų išsaugojimu, tad būtina apie Plungę paieškoti žirgyno ir išbandyti pasijodinėjimą žemaitukais.
Netoli Plungės esančio Kadaičių kaimo Bukantės sodyba — žymios rašytojos Žemaitės sodyba, kurioje ji praleido vaikystę.
Būtina paragauti — žemaitiško delikateso kastinio, juokais vadinamo žemaitiškais ikrais. Žemaičiai bene vieninteliai suka kastinį, sakoma, todėl, kad tam reikia daug kantrybės ir laiko, kitaip patiekalas nepavyksta.
2. Užgavėnes Lietuvai padovanojo žemaičiai
Kelionė po Žemaitiją: Plateliai-Beržoras.
Būti Žemaitijoje ir neaplankyti Žemaitijos nacionalinio parko — tikra nuodėmė. Parko lankytojų centre Plateliuose — begalė informacijos ir patarimų, kur apsistoti, ką nuveikti ir ką pamatyti.
Platelių ežero pakrantėje — Platelių dvaro sodyba. Dvaro svirne veikia etnografijos muziejus, o arklidėse — Užgavėnių kaukių muziejus.
Sename gatviniame Beržoro kaime vos už poros kilometrų nuo Platelių — viena seniausių Lietuvoje medinių bažnyčių. Gausu išskirtinių kaimo sodybų — vienose galima pagal visas tradicijas švęsti mergvakarius, kitoje — dalyvauti tradicinėje žemaičių vakarienėje pagal visus papročius.
Būtinai paragauti — cibulynės (šaltos sriubos su svogūnais ir silke), šiupinio (su perlinėmis kruopomis ir kiaulės uodega).
3. Vandens krašte — vandens vištelės ir lelijų plantacija
Kelionė po Mažąją Lietuvą: Dreverna-Kintai-Minija-Kniaupo įlanka.
Dreverna — senas žvejų kaimas prie Drevernos upės žiočių. Visą jį apžvelgti galima nuo 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Taip pat kaime — etnografinė laivadirbio Jono Gižo žvejo sodyba, galimybė paplaukioti senuoju kuršių laivu.
Iš Drevernos laivu per kelias valandas galima pasiekti Lietuvos Venecija vadinamą Minijos kaimą. Čia daugiau laivų prieplaukose, nei automobilių garažuose. Veikia Jurgio Gečo žvejybos muziejus, organizuojami teminiai pasiplaukiojimai "Pamario žuvėjų giliukai" bei "Žuvies kelias", kurių metu galima degustuoti žuvienę ar rūkytą žuvį.
Laivu aplenkus Ventės ragą — Kniaupo įlanka, nuostabi Kuršių marių dalis, apaugusi retais augalais ir pasižyminti vandeniu bėgančiais paukščiais laukiais, vadinamais vandens vištelėmis. Čia yra net lelijų plantacija, liepos mėnesį pražystanti ir virstanti baltu lauku.
Būtina paragauti: tikros žuvienės, gliumzinio (varškės) pyrago.
4. Kaip žydėjimas grikių
Kelionė po Dzūkiją: Pamerkiai-Merkinė-Liškiava.
Senąjį Pamerkių kaimą (Varėnos rajonas) kasmet liepos mėnesį papuošia žydintys grikiai. Mačionių kaimo sodyboje vedama edukacinė programa "Grikio kelias. Nuo sėjos iki pietų stalo", degustuojami grikių patiekalai. Juk dzūkų žemė — smėlinga, joje geriausiai dera grikiai.
Taip pat Varėnos rajone, apie 10 kilometrų nuo Marcinkonių — Ūlos akis. Taip vadinamas šaltinis, kuris, pasakojama, turintis galių grąžinti jaunystę ar sveikatą.
Merkinės miestelis laikomas viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Jos panorama atsiveria nuo Merkinės piliakalnio, kur kadaise stovėjo pilis, ar 25 metrų aukščio apžvalgos bokšto "Pušų gojelis".
Liškiavoje, kaime į pietvakarius nuo Merkinės, — garsi vėlyvojo baroko šv.Trejybės bažnyčia, kurioje yra vargonavęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Būtina paragauti: grikinių blynų.
5. Dzūkiški akibrokštai: bitės drevėse, kopos miške
Kelionė po Dzūkiją: Pivašiūnai-Zervynos-Marcinkonys.
Pivašiūnų Žolinės atlaidai žinomi visoje Lietuvoje. Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje esantis Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas laikomas stebuklingu.
Už valandos kelio nuo Pivašiūnų — Musteikos kaimas (Varėnos rajonas), kuriame įkurtas senovinis kelminių avilių bitynas. Jame galima apžiūrėti, kaip prižiūrimos bitės, gaunamas medus ir vaškas, ruošiami aviliai.
Greta — Zervynos, išgarsėjusios Vytauto Žalakevičiaus filme "Niekas nenorėjo mirti".
Kitame gatviniame kaime Marcinkonyse veikia Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras. Nuo jo prasideda išvaizdus Zackagirio pažintinis takas, kuris atveda ir į šaudyklos kalną, ir į bebrų trobeles, ir į dzūkų kopas.
Būtina paragauti: medaus, grybų patiekalų.
6. Kur sirpsta vyšnios ir kepami šakočiai
Kelionė po Suvalkiją: Marijampolė-Lukšiai-Lekėčiai-Lukšiai.
Ar žinojote, kad Marijampolės Poezijos parke — skulptūra Vytautui Kernagiui atminti "Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj"? Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje — ne tik religinės istorijos, bet ir kulinarinės, pavyzdžiui, apie dvasininkų keptus šakočius!
Šakočio kepimo edukacinę programą siūlo Lekėčių kaimo bendruomenė.
Šakių rajone — Zyplių dvaras, kuriame galima išbandyti kalvystę, medžio drožimą, akmens tašymą, kitas edukacines programas, sudalyvauti kultūriniuose renginiuose.
Būtina paragauti: raguotinio (šakočio).
7. Lietuvos viduryje — virtinių rojus
Kelionė po Aukštaitiją: Jonava-Kėdainiai-Sirutiškis-Ruosčiai.
Ruosčių kaime — oficialus Lietuvos geografinis centras.
Už 10 kilometrų esantys Kėdainiai taip pat, galima sakyti, Lietuvos viduryje. Šv.Jurgio bažnyčia — seniausias Kėdainių pastatas. Įdomu, kad mieste yra ir minaretas, ir cerkvė, ir sinagoga.
Radvilos itin prisidėjo prie to, kad mieste paplistų virtiniai. Sirutiškyje esančioje kavinėje jų galima paragauti net 17 rūšių!
Už pusvalandžio kelio esančios Jonavos pasididžiavimas — senasis 35 metrų aukščio vandens bokštas, paverstas alpinizmo trasa. Mieste taip pat veikia slidinėjimo centras.
Būtina paragauti: virtinių.
8. Ir medžių viršūnėmis, ir karietų takais
Kelionė po Aukštaitiją: Anykščiai-Kučiai-Rokiškis.
Anykščių medžių lajų takas 21 metro aukštyje — vienintelis toks Baltijos šalyse. Itin rekomenduojama nuo jo apžvelgti Anykščių šilelį ne vasarą, o žiemą.
Už 14 kilometrų nuo Panevėžio, Kučių kaime — įspūdingas Bistrampolio dvaras. Jame galima pajodinėti žirgais, pasivažinėti karieta, sudalyvauti koncertuose.
Rokiškio grafų Tyzenhauzų dvare dabar veikia Rokiškio krašto muziejus. Jis garsėja unikalia prakartėlių parodų tradicija. Kalėdmečiu dvaras tampa Kalėdų Senelio rezidencija. Čia vyksta ir aukštaitiškų Kūčių patiekalų degustacija.
Būtina paragauti: patiekalų su kanapėmis.
9. Kur saugomi Tado Blindos ūsai
Kelionė po Aukštaitiją: Joniškis-Gasčiūnai-Pakruojis-Žagarė.
Pakruojo dvaras — didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje. Jį sudaro net 43 statiniai. Dvare ne tik atkuriamas dvarininkų gyvenimas, bet ir vyksta aludario Žaldoko, malūnininko, parfumerės ar bitininkės edukacijos, kultūriniai renginiai, o Traktieriuje net saugomi svieto lygintojo Tado Blindos ūsai!
Susipažinti su Žagarės regioniniu parku galima žygiuojant Mūšos tyrelio pažintiniu taku. Tai — ilgiausias Lietuvoje medinis takas per pelkę.
Joniškis garsėja išlikusiu sinagogų kompleksu. Jį sudaro du mūriniai pastatai: Baltoji ir Raudonoji sinagogos.
Gasčiūnų kaimo bendruomenė įkūrė teatrą, kapelą, Amatų centrą, kviečia į duonos kepimo, kitas edukacines programas.
Būtina paragauti: miežių salyklo blynų.
10. Apie ežerus ir kosmosą
Kelionė po Aukštaitiją: Mindūnai-Kulionys
Kosminį laivą primenantis Lietuvos etnokosmologijos muziejus Kulionių kaime — vienintelis toks pasaulyje. Galaktikas ir Mėnulį čia galima stebėti tiek vasarą, tiek žiemą.
Mindūnų kaime — 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas, su kvapą gniaužiančiu vaizdu į vieną ežeringiausių Lietuvos kraštų. Tame pačiame kaime-Ežerų žvejybos muziejus su galybe žvejų atributų ir galimybe pačiam susižvejoti žuvį ir ją išrūkyti.
Būtina paragauti: seliavos.
Informacija paruošta pagal TV laidą "Keliauk ir ragauk. Lietuva", kurtą kartu su Valstybiniu turizmo departamentu 2016 metais. Visų laidų įrašai: čia. Maršrutai ir receptai plačiau — "GASTROliavimo gide".
