VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija Kultūros ministerijos prašymu paskelbė ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno ir ant jo susidariusių nuošliaužų, praneša Kultūros ministerijos spaudos tarnyba.
"Ekstremalią situaciją paskelbti buvo paprašyta po to, kai paaiškėjo, jog pietrytiniame šlaite susidariusioms nuošliaužoms reikalingas neatidėliotinas dėmesys. Tam, kad būtų galima operatyviai pradėti tvarkymo darbus, reikalingas finansavimas iš Valstybės rezervo", — sakoma pranešime.
Kaip teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, "per pastaruosius mėnesius stabilizavus šiaurės vakarų šlaitą, dabar didžiausią rūpestį kelia pietrytiniame šlaite susidariusi situacija. Vietos, kuriose yra bent mažiausia nuošliaužų rizika, šiandien buvo atitvertos, tad lankytojams pavojaus nėra ir kalno pilis lieka atvira".
Anksčiau sostinės meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės. Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai.
Mero laiške Prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaito slinkimo.
Šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino Pilies komplekso liekanos yra avarinės būklės. Kultūros ministro praėjusių metų pavasarį sudaryta komisija konstatavo, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaitai turi avarijos grėsmės požymių ir rekomendavo neatidėliojant pradėti vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus.
Lietuvos nacionalinis muziejus parengė Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaito tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbų projektavimo (techninę) bei darbų atlikimo užduotį ir organizavo darbų pirkimą.
Šį mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. Iki šių metų rugsėjo planuojama parengti pietrytinio šlaito ir kalno aikštelės laikinųjų tvarkymo priemonių projektą, o šiaurės vakarų šlaite tvarkybos darbai pradėti jau šį mėnesį.
Skaičiuojama, jog šiaurės vakarų šlaitui sutvarkyti reikės 2,9 milijono eurų, o pietrytiniam šlaitui ir aikštelei tvarkyti prireiks ne mažiau penkių milijonų eurų.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Spalį, po gausaus lietaus, susidarė dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
