VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Bendras 29 NATO valstybių narių gynybos biudžetas 2017-aisiais sieks beveik 946 milijardus dolerių, o JAV gynybos poreikiams išleis 683,4 milijardus dolerių, pateikiama NATO pranešime apie Šiaurės Atlanto aljanso šalių išlaidas gynybai 2010-2017 metais.
Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams pranešė, kad Aljanso narių išlaidos gynybai auga jau trečius metus iš eilės, o 2017-aisiais, preliminariais skaičiavimais, jos išaugs 4,3%, praneša RIA Novosti.
NATO duomenimis, Aljanso valstybių narių išlaidos gynybai 2017-aisiais sieks 945,962 milijardus dolerių, pernai jos sudarė 920,114 milijardų.
Kas kiek duos
Mažiausiai gynybai skiria jauniausia NATO narė — Juodkalnija, kuri 2017 metais tikisi išleisti kariniams poreikiams 72 milijonus dolerių. Po to seka Albanija su 152 milijonų dolerių biudžetu ir Liuksemburgas, skiriantis gynybai 278 milijonus dolerių.
Daugiau nei du trečdalius visų gynybos išlaidų sudaro Jungtinių Valstijų biudžetas, kuris išaugs nuo 664 058 milijonų dolerių 2016 metais iki 683 414 milijonų dolerių šiemet.
Antrą vietą užima Jungtinė Karalystė, kurios karinis biudžetas pernai siekė 56 964 milijonus dolerių, o 2017-aisiais sumažėjo iki 54 863 milijonų dolerių.
Trečioje vietoje yra Prancūzija, kurios išlaidos gynybai padidės nuo 44 191 milijonų dolerių pernai iki 44 333 milijonų dolerių 2017 metais.
Daugiau nei 2% BVP gynybai skiria JAV (3,58% 2017-aisiais), Jungtinė Karalystė (2,14%), Graikija (2,32%), Lenkija(2,01%) ir Estija (2,14%).
Mažiausiai atsidavę įsipareigojimams: Liuksemburgas (0,44% 2017-aisiais), Belgija (0,91%) ir Ispanija (0,92%).
Baltijos šalys
Teigiama, kad didinant išlaidas gynybai Latvija, Lietuva ir Rumunija yra pionieriai. Jei 2010 metais jų kariniai biudžetai siekė, atitinkamai, 1,06%, 0,88% ir 1,24% jų BVP, 2017-aisiais jie turėtų padidėti iki 1,7%, 1,77% ir 2,02%.
Taigi, 2017-aisiais Rumunija įeis į šalių, pasiekusių Aljanso nustatytą 2% BVP ribą, skaičių.
Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas rinkimų kampanijos metu ir po pergalės prezidento rinkimuose kritikavo NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepakankamai išleidžia gynybai.
Vasarį, pirmajame ministrų susitikime, JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas paragino partnerius didinti finansavimą gynybos poreikiams, jei jie nenori, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Aljansui taptų kuklesni.
Su panašiais reikalavimais pasisakė ir JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas ministrų susitikime kovo pabaigoje.
Lietuva siekia viršyti planą
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sutiko su užbrėžtu tikslu ir pareiškė, kad Donaldo Trampo reikalavimas padidinti išlaidas gynybai iki 2% BVP bus naudingas visoms Vakarų šalims.
Pasak jo, Lietuva pasieks 2% BVP jau kitais metais, o 2020-aisiais įmokos į Aljanso biudžetą gali pasiekti 2,5%.
Lietuvos krašto apsaugos ministras pažymėjo, kad šalies gynybos poreikiai yra "labai reikšmingi", jie apima infrastruktūros plėtrą, karinio personalo didinimą ir ginklų modernizavimą. Kitais metais šalies Krašto apsaugos ministerija pradės centralizuotus pirkimus armijai, pranešė Karoblis.
Lietuva moka mažiau nei 2% savo BVP į NATO biudžetą. Pirmoje vietoje yra JAV su daugiau nei 3% išlaidų Aljanso finansavimui, pranešė "Bloomberg". Antrą ir trečią vietą užima Jungtinė Karalystė ir Estija, kurios skiria šiek tiek daugiau nei 2%.
Be to, prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė pažymėjo, kad pagal ūkio augimo prognozes gynybos biudžetas gali viršyti 2% BVP.
Buvusi Vyriausybė planavo 2% BVP kariuomenei išleisti tik 2020-aisiais, o dabartinis ministrų kabinetas pareiškė, kad jau 2018-ųjų biudžeto projekte numatys šiuos skaičius.
Savo ruožtu prezidentės administracija pasiūlė "viršyti planą". Sutarė dėl 2,07% — tiek 2018 metų biudžete numatyta skirti saugumui ir gynybai.
Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 723,8 milijonus eurų, arba 1,8% BVP.
Apklausa suskaldė viuomenę
Europiečių nuomonės, ar turi jų šalys padidinti išlaidas gynybai iki 2% BVP, išsiskyrė, rodo apklausos Sputnik.Nuomonės rezultatai.
Daugiau nei pusė italų (53%), 47% vokiečių, daugiau nei trečdalis prancūzų (35%) ir ketvirtadalis britų (25%) mano, kad jų šalys neturi didinti išlaidų gynybai, tuo tarpu dauguma britų (54%), 44% prancūzų, 36% vokiečių ir mažiau nei trečdalis italų laikosi priešingos nuomonės.
