VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Antradienį Rukloje įvyko Nyderlandų karių, tarnavusių pirmojoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijoje, apdovanojimo ir palydų ceremonija, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Liepos 4-ąją Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje "Geležinis Vilkas" įvyko Nyderlandų karių apdovanojimo ir palydų ceremonija.
"Jau kitą savaitę tarnybą baigusius ir namo išvykstančius karius pakeis nauja Nyderlandų Karalystės karių pamaina", — teigiama pranešime.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, nuo vasario mėnesio Lietuvoje tarnavę Nyderlandų kontingento kariai apdovanoti Lietuvos kariuomenės medaliais "Už tarpusavio paramą".
Tačiau Nyderlandų kariai išliks atmintyje dėl incidento, kai liepos 1 dienos vakare du kariai iš Lietuvoje dislokuoto tarptautinio NATO bataliono, surengė muštynes Vilniaus restorane.
Konfliktas kilo 18:25 dėl neapmokėtos sąskaitos. Du kariai sumušė 32 metų vyrą, dar du stovėjo šalia ir stebėjo.
Sumuštam vyrui dėl galvos traumos suteikta medicinos pagalba, jis gydomas ambulatoriškai.
Kaip praneša Policijos departamentas, incidento vietoje sulaikyti neblaivūs Nyderlandų piliečiai NATO kariai: 33-jų K.M. (nustatytas 1,28 promilės girtumas), 38-erių A.E. (nustatytas 0,54 promilės girtumas), 30 metų S.B. (nustatytas 1,75 promilės girtumas) ir 30 metų L.M. (nustatytas 1,17 promilės girtumas).
Visi užsieniečiai po apklausos buvo paleisti.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tai jau ne pirmas įvykis, susijęs su NATO kariais Baltijos šalyse.
Birželio pradžioje keturi iš Lietuvoje dislokuotų Vokietijos karių, būdami išgėrę, sukėlė muštynes Jonavoje ir pateko į ligoninę. Kariai dėvėjo civilių drabužius ir, matyt, turėjo laisvadienį.
Be to, vasario mėnesį penki Čekijos kariai — taip pat su civilių drabužiais — agresyviai reikalavo įleisti juos į naktinį klubą. Aišku, jie buvo girti. Vėliau šie "anti-Šveikai" buvo išsiųsti namo, į Čekiją.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
