VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti 12-os Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovų susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trampu Varšuvoje, tiesiogiai pristatė jam specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.
Prezidentės spaudos tarnyba pateikė Grybauskaitės pareiškimą susitikimo su Trampu metu. Lietuvos vadovės teigimu, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui, o amerikiečių kariai ir technika, "iš anksto dislokuota regione" — geriausia atgrasymo priemonė. Jungtinių Valstijų indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą, mano prezidentė.
Šalies vadovė atkreipė JAV ir kitų šalių vadovų dėmesį į tai, kad "šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta". Grybausktaitė pabrėžė, visų pirma, "ženkliai išaugusį Rusijos karinį pajėgumą Kaliningrade", "agresyvaus pobūdžio pratybas "Zapad 2017", "nuolatines kibernetines atakas" ir "nesaugią Astravo AE".
Grybauskaitės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją.
Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, jog Aljansui būtina atsinaujinti. Jos teigimu, Lietuvai ir kitoms narėms "reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO".
"Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį", — pateikia spaudos tarnyba Grybauskaitės žodžius.
Taip pat prezidentė pridūrė, kad Lietuva aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu.
"Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-IV* operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir JT misijoje Malyje", — pasakė šalies vadovė.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
