VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL kreipėsi į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę su prašymu nepasirašyti ir grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti Lygių galimybių įstatymo pataisas, pranešama organizacijos tinklalapyje.
Anot LGL "šeimos nario" sąvoką, nesuderinamą su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, bei skirtingą diskriminacinio pobūdžio užsienio valstybėje registruotą partnerystę sudariusių porų traktavimą.
"Kai kurie Seimo nariai kryptingai dirba tam, kad Lietuvoje nebūtų ginamos LGBT bendruomenės narių teisės. Kita vertus, turime suprasti, kad šios Lygių galimybių įstatymo pataisos visų pirmiausia kalba apie strateginių mūsų partnerių iš Europos Sąjungos piliečius", — pabrėžė organizacijos vadovas Vladimiras Simonko.
"Lietuvos parlamentas siunčia žinią, jog registruoti partneriai mūsų šalyje gali būti teisėtai diskriminuojami. Tokia situacija yra absoliučiai nepriimtina, todėl esame priversti kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę", — pridūrė jis.
Liepos 11 dieną Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl pilietybės. Seimo priimtos Lygių galimybių įstatymo pataisos įtvirtina draudimą laisvo judėjimo teise besinaudojančius ES piliečius ir jų šeimos narius diskriminuoti dėl pilietybės, bet šeimos nariais įvardijami tik sutuoktiniai ir vaikai iki 21-erių metų.
Taigi Lietuvos pilietis, sudaręs vienalytę santuoką kitoje ES šalyje su kitos valstybės piliečiu, Lietuvoje neturės teisės vadinti savo šeimos tikrąja šeima, nes įstatymas neapibrėžia tokios sąvokos.
Priimtomis pataisomis siekiama įgyvendinti europinę direktyvą, kuria norima užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės.
Anksčiau Seimas nepritarė pataisoms, numatančioms Civiliniame kodekse įteisinti tiek priešingos lyties, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Projekto iniciatoriai teigė, kad pataisos reikalingos reaguojant į socialinę realybę, kai nemaža dalis porų gyvena nesusituokusios — kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje.
Projektu buvo siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių dažnai kyla praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir panašiai).
Savo projektą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai aiškino tuo, kad mažėjantis santuokų skaičius bei tendencija rinktis gyvenimą kartu nesusituokus atskleidžia poreikį instituto, kuris apsaugotų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų interesus.
Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.
Seime anksčiau buvo registruoti keli projektai, kurie leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jie nepasiekė priėmimo stadijos.
