VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Birželio 16 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad nagrinės Pijaus Beizaro ir Mangirdo Levicko skundą dėl teisėsaugos institucijų neveikimo, tiriant homofobinės neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje, pranešė Nacionalinė LGBT teisių organizacija.
Pareiškėjai, atstovaujami asociacijos LGL, teigia, jog prokuratūra ir nacionaliniai teismai neteisėtai nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl socialiniame tinkle Facebook publikuotų prieš pareiškėjus nukreiptų homofobinių, neapykantos kupinų komentarų, ir taip pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas dėl teisės į pagarbą privačiam gyvenimui, efektyvias teisinės gynybos priemones ir teisės nebūti diskriminuojamiems dėl seksualinės orientacijos.
Nuo ko viskas prasidėjo
2014 metų gruodžio mėnesį Pijus ir Mangirdas pasidalino savo bučinio nuotrauka socialiniame tinkle Facebook.
Vaikinai po šia nuotrauka sulaukė daugiau nei 800 komentarų. Didžiąja dalimi parašytų komentarų buvo skatinama neapykanta ir smurtas LGBT* (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų atžvilgiu bendrąja prasme, tačiau kai kuriais komentarais nuotraukoje įsiamžinusiems vaikinams buvo grasinama tiesiogiai. Komentarai iš tiesių buvo negailestingi, pavyzdžiui, "Sudegint pidarastus", "I duju kameras abu", "Gėjai jūs supisti, jus naikinti nx." ir "zudyt!" (kalba netaisyta).
Asociacija LGL Generaliniam prokurorui pateikė skundą dėl 31 viešoje erdvėje patalpinto internetinio komentaro. Skundas buvo pateiktas pagal 170-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriuo draudžiama neapykantos kalba įvairių socialinių grupių atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad skundžiamais komentarais viešai tyčiojamasi iš homoseksualios orientacijos asmenų, skatinama juos diskriminuoti, prieš juos smurtauti.
Teismų sprendimai
Generalinė prokuratūra pateikto skundo pagrindu ikiteisminio tyrimo nusprendė nepradėti. Apskundus šį spendimą teismui, buvo priimtas analogiškas nutarimas.
2015 metų rugpjūčio mėnesį asociacija LGL Pijaus ir Mangirdo vardu Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė peticiją, kurioje teigiama, jog valstybės neveikimas, tiriant prieš pareiškėjus nukreiptos neapykantos kalbos atvejus, pažeidė jų teisę į pagarbą privačiam gyvenimui bei efektyvios teisinės gynybos priemones, siūlant šį skundą nagrinėti kartu su bendruoju Konvencijoje įtvirtintu bet kokios diskriminacijos draudimu.
2017 metų birželio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą komunikuoti bylą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir pradėti bylos nagrinėjimo procedūrą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas Lietuvos Vyriausybei pateikė du klausimus. Visų pirma, EŽTT teiraujasi, ar valstybės institucijų sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl internetinėje erdvėje patalpintų neapykantos komentarų gali būti laikomas Konvencijoje įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą ir bet kokios diskriminacijos draudimo pažeidimu.
Europos "Vaivorykštės žemėlapyje" Lietuva užima tik 40 vietą >>
Visų antra, Strasbūro teismas nori sužinoti Lietuvos Respublikos poziciją dėl to, ar, nacionaliniams teismams apkaltinus Pijų ir Mangirdą "ekscentrišku elgesiu", pareiškėjai nebuvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos.
Lietuvos Vyriausybė savo atsakymus į šiuos Strasbūro teismo klausimus turi pateikti iki šių metų spalio 11 dienos.
