NATO naikintuvai praėjusią savaitę lydėjo Rusijos orlaivius

© AFP 2022 / DAMIEN SIMONARTИстребитель НАТО F-16
Истребитель НАТО F-16 - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti Rusijos Federacijos orlaivių Tu-134 ir Su-27

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai liepos 10-16 dienomis vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Флаг России и НАТО - Sputnik Lietuva
Žiniasklaida: Rusija pasirengusi sumažinti kontaktų su NATO lygį

Liepos 11-ąją NATO naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos orlaivių Tu-134 ir Su-27 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį.

Orlaivis Tu-134 skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą ir ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, orlaivis Su-27 skrido be atsakiklio, be skrydžio plano, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Primename, kad birželio 21 dieną, kai Rusijos gynybos ministras skrido į Kaliningradą virš Baltijos jūros neutralių vandenų, vienas NATO naikintuvų stengėsi priartėti prie ministro lėktuvo.

Šoigu lėktuvą lydėjo Rusijos karinės aviacijos naikintuvai Su-27. Vienas palydos lėktuvas įskrido tarp ministro lėtuvo ir NATO naikintuvo. Su-27 "parodė" NATO lėktuvui apsiginklavimą, supurtęs sparnus. Po to F-16 

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

Натовский истребитель F-16 - Sputnik Lietuva
NATO naikintuvas, palydėjęs Šoigu lėktuvą, galėjo pakilti iš Lietuvos

"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.

Naujienų srautas
0