Galima spėti, kad socdemai balsavo prieš urėdijų pertvarką (jų veiklos centralizaciją, įsteigiant vieną valstybės įmonę "Lietuvos valstybiniai miškai") todėl, kad tai gali neigiamai paveikti jų partinius finansinius interesus, susijusius su medienos verslu.
Neturėdami koalicijos partnerių paramos, "Valstiečiai" nusprendė vienytis su opoziciniais konservatoriais, kuriems pažadėjo lengvatos šildymui grąžinimą rudenį, apie ką kalbėjo ir prezidentė.
Tokiu būdu jie dar kartą pademonstravo savo nenuoseklumą ir nepagarbą koalicijos principams. Tačiau svarbiausia tai, kad ši istorija išryškino sistemines valdančiosios daugumos problemas, ir jau rudenį jos dabartiniu pavidalu gali nebelikti.
Socialdemokratų pasirinkimas
Dabartinė socdemų padėtis gana aiški. Belieka apsispręsti, ką daryti.
Jau eidami į koaliciją, jie rizikavo. Tuomet lemiamais argumentais, matyt, tapo noras išlikti valdžioje ir ankstesnės partijos vadovybės pozicija. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė.
Pirmiausiai — buvo išrinktas naujas partijos lyderis, kuris nuo pat pradžių neslėpė skeptiško nusiteikimo "Valstiečių" atžvilgiu. Be to, buvimo valdančiojoje koalicijoje pliusas liko tas pats, o minusai tik sustiprėjo.
Pirma, "Valstiečiai" pastoviai žemina savo partnerius, demonstruodami, kad jie čia vadovauja, o socdemai yra tik "jaunesnieji broliai", kurie pralaimėjo rinkimus ir neturi balso teisės. Antra, neapibrėžta ir sunkiai suprantama "Valstiečių" politika įvairiose srityse jau privedė prie to, kad juos ėmė stipriai kritikuoti prezidentė, ir, kaip rodo naujausios apklausos, prie ženklaus populiarumo praradimo.
Kitaip tariant, jeigu socialdemokratai netyčia nuspręstų likti koalicijoje, jie turėtų susitaikyti su antrarūšio partnerio statusu, bet kartu prisiimti dalį atsakomybės už neefektyvią "lyderio" politiką ir "skęsti" kartu su juo, kas reiškia dar vieną fiasko būsimuose rinkimuose.
Tuo tarpu perėjimas į opoziciją atimtų iš socdemų nedidelę valdžią šiandien, bet suteiktų gerą šansą grįžti į ją rytoj buvusių partnerių kritikos (o pagrindų jai daugiau negu reikia) dėka.
Be abejo, dar galima pagalvoti apie koalicijos išsaugojimą, jeigu "Valstiečiai" pažadėtų pakeisti savo požiūrį į bendradarbiavimą ir imtų vykdyti atsakingesnę politiką. Bet vargu ar tai atsitiks. Todėl skyrybos rudenį, atrodo, yra neišvengiamos (tuo labiau, kad to nori socdemų vadovas Gintautas Paluckas).
"Valstiečių" motyvai
Ar "Valstiečiai" supranta, ką daro? Atsakymo variantai šiuo atveju gali būti keli.
Pirma, jie, galimai, tikisi, kad, nepaisant visų jų "fokusų", niekur tie socdemai neišeis. Tačiau aukščiau išdėstyta logika aiškiai tam prieštarauja.
Antra, galbūt, "Valstiečiai" pasiruošę dirbti vadinamosios "mažumos vyriausybės" sąlygomis. Tačiau jie kupini ambicijų įgyvendinti savo pažadus, o tokiu atveju padaryti tai bus be galo sunku.
Trečia, gal "Valstiečiai" ketina sukurti naują koaliciją su mažomis partijomis ir pavieniais deputatais arba su konservatoriais, su kuriais vis labiau sutaria.
Problema tik ta, kad pirmoji opcija pernelyg kebli ir nepatikima, o antruoju atveju neatmestina galimybė, kad jau nauji partneriai su prezidentės pagalba diktuos savo sąlygas.
Išvada paprasta. Arba "Valstiečiai" dėl politinio nepatyrimo tiesiog nesuvokia, su kokia ugnimi žaidžia ir kokioje nepavydėtinoje situacijoje gali atsidurti, arba konservatoriai rado būdą juos kontroliuoti (kaip tai atsitiko Daliai Grybauskaitei).
Kaip ten bebūtų, koalicija, atrodo, yra pasmerkta. Toliau, greičiausiai, bus mažumos vyriausybė, kuri arba kapstysis pati, arba bus stipriai priklausoma nuo prezidentūros bei konservatorių. Ir pastariesiems naudingiau manipuliuoti procesu iš šalies, liekant opozicijoje (nebent jie koalicijoje vienvaldiškai dominuotų, kas sunkiai įmanoma).
Trumpai sakant, rudenį Lietuvos laukia politinė audra su neaiškia pabaiga. O kaip gražiai viskas prasidėjo…
