VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas dėl ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos "Patriot" dislokavimo Lietuvos teritorijoje liudija apie siekį didinti įtampą regione ir prie Rusijos sienų. Neaišku, kaip tokie ketinimai prisidės prie saugumo didinimo, pareiškė RIA Novosti Rusijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo ir nusiginklavimo reikalų departamento direktorius Michailas Uljanovas.
Jis mano, kad šis teiginys rodo, jog Vilniaus tęsia savo liniją dėl įtampos ir apsiginklavimo ne jų pačių, o priklausančių trečiosioms šalims, eskalavimo prie pat Rusijos sienų.
Ketvirtadienį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, stebėdama "Patriot" bandymus Lietuvoje karinių pratybų "Tobruq Legacy 2017" metu, pareiškė, kad mano, jog šios sitemos dislokavimas Baltijos regione yra visiškai racionalus reiškinys.
Savo ruožtu Rusijos ambasada Lietuvoje paskelbė, kad Pastovus JAV ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos "Patriot" dislokavimas Lietuvos teritorijoje gresia Rusijos saugumui.
"Įbaugindamas šalies gyventojus "agresyviu Kremliumi" oficialus Vilnius, matyt, pasiruošęs panaudoti Lietuvos teritoriją pastoviam ir ilgam užsienio karinės technikos ir kariuomenių dislokavimui. Šitai potencialiai kelia grėsmę Rusijai ir, kaip sakoma, svetimomis rankomis sukuria papildomą grėsmę", — rašoma ambasados pranešime.
"Toks primityvus elgesys, esame tikri, neatitinka šios Baltijos regiono šalies interesų", — pabrėžė ambasada.
Tuo pat metu ambasados atstovai patvirtino, kad panašūs prezidentės pareiškimai "atvirai sakant, nestebina".
Liepos 20-ąją pirmą kartą Lietuvoje vykstančias tarptautines antžeminės oro gynybos vienetų pratybas "Tobruq Legacy 2017" stebėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kiti krašto apsaugos sistemos atstovai bei svečiai.
Šiems mokymams Lietuvoje pirmą kartą buvo dislokuota Jungtinių Valstijų ilgojo nuotolio priešlėktuvinė raketų sistema "Patriot", galinti numušti ir raketas.
Pratybos "Tobruq Legacy 2017" vyko liepos 11-22 dienomis Šiaulių apskrityje. Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvavo apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių: Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos ir Lenkijos.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
