VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. JAV pasirengusios ginti Baltijos šalis ir dislokuoti čia gynybos sistemas, pareiškė trečiadienį JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas, kuris yra atvykęs vizito į Lietuvą, praneša RIA Novosti.
Mattisas: jei prireiks JAV dislokus "Patriot" Baltijos šalyse
Per spaudos konferenciją po susitikimo Vilniuje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Mattisas sakė, kad JAV laiko būtinomis tas konkrečias priešraketines gynybos sistemas, kurios bus disokuotos Baltijos regione ir pažymėjo, kad išdėstytos bus tik gynybos sistemos, reikalingos "užtikrinti valstybių suverenitetą".
Tuo pačiu metu, atsakydamas į žurnalistų klausimus dėl galimo ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos "Patriot" dislokavimo Baltijos šalyse, Mattisas atsakė, kas šis klausimas turėtų būti išspręstas konsultacijų metu.
"Mes dislokuosime šias sistemas tada, kai nuspręsime, kad tai daryti būtina", — pridūrė Pentagono vadovas.
Savo ruožtu Grybauskaitė pabrėžė nuolatinio JAV karių buvimo, bei kitų papildomų gynybos priemonių būtinybę. Konkrečių detalių prezidentė neatskleidė, pridurdama, kad visi sprendimai bus priimami bendrų konsultacijų metu.
Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, "Abrams" tankai ir "Bradley" pėstininkų kovos mašinos.
Oficialios informacijos nėra
NATO yra susirūpinusi dėl rugsėjį vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų "Zapad-2017", pažymi Sputnik Estija.
Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusija neva gali naudoti mokymus perkelti tūkstantį karių nuolatinei dislokacijai Baltarusijoje, tam kad duotų įspėjamąjį signalą NATO. Reaguodamas į tai, Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas pasakė, kad Rusijos kariai nesiruošia likti Baltarusijoje po manevrų.
Nemažai pareigūnų JAV, norėdami likti anonimiškais, pranešė, kad Pentagonas gali nukreipti į Baltijos šalis kompleksus "Patriot", kurie sustiprins Baltijos šalių gynybą Rusijos ir Baltarusijos pratybų metu. Buvo pabrėžta, kad kompleksų neplanuojama palikti Baltijos šalyse visam laikui, jie bus išvežti pasibaigus "Zapad-2017" manevrams. Tačiau oficialiai šių pranešimų niekas nepatvirtino, įskaitant vizito į Lietuvą su atvykusį Mattisą.
Putinas: Rusija niekada neieškojo priešų
Toks beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017-ųjų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu televizijos ir radijo transliacijos korporacija BBC pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos rytiniam NATO flangui.
"Mes nesiekiame konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujojo Šaltojo karo, todėl sieksime konstruktyvaus dialogo", — pažymėjo jis.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos ― NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Kalbėdamas Rusijos Federaliniame susirinkime 2016-aisiais, prezidentas Vladimiras Putinas 2016-ųjų gruodį pažymėjo, kad "kitaip nei kai kurie užsienio kolegos, kurie mato Rusijoją, kaip priešą, mes neieškome ir niekada neieškojome priešų".
