VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kasmet gauna vis daugiau gyventojų pranešimų apie korupciją, praneša STT spaudos tarnyba.
2016 metais gauti 1 925 asmenų skundai, pranešimai, pareiškimai ir prašymai. 28% daugiau gautų pareiškimų liudija, kad gyventojai tampa vis nepakantesni korupcijai.
Daugiausia kreipiamasi dėl savivaldybių ar jų įstaigų veiklos, teikiant administracines ir viešąsias paslaugas, sveikatos apsaugos paslaugų ar farmacijos, žemėtvarkos klausimų, taip pat viešųjų pirkimų ir panašiai.
Apie tai, kad korupcija — rimta Lietuvos problema, liudija ir 2016 metų Lietuvos korupcijos žemėlapis.
Muzikantas, prodiuseris, gatvės performansų autorius, improvizacijos guru ir multiinstrumentalistas Jurgis Didžiulis pažymi, kad korupcijos šaknys — degradavę žmonių tarpusavio santykiai.
Jurgis daug keliauja, yra matęs ir šilto, ir šalto. Jurgį būtų galima pavadinti pačiu tikriausiu pasaulio piliečiu — lietuvis, kolumbietis, susituokęs su aire Erica Jennings, nuolat puoselėjantis atvirumą — santykiuose, muzikoje, savo požiūryje į pasaulį.
"Demokratinėje santvarkoje žmonės yra nusipelnę to, ką turi, ypač kai kalbame apie valdininkus. Korupcija iš esmės yra žmonių santykių, jų kokybės degradavimas. Juk kai duodi kyšį — tu ne tik sieki palankumo sau, bet ir iš esmės nustatai tam tikrą savo santykį su aplinka — su teisėsauga, su kitu žmogumi. Nors tai egzistuoja visame pasaulyje, Lietuvoje turime kiek didesnę problemą: čia žmonėse dar jaučiamas homo sovieticus palikimas, o tokie dalykai, kaip viešas interesas, neretai yra laikomi keiksmažodžiu", — sako Jurgis.
Jurgio teigimu, dar vienas svarbus aspektas — Lietuvoje taip pat veikia tam tikras naglumo kultas: vienas nesumoka baudos, kitas randa būdą nemokėti mokesčių, trečias nusavina žemę, pasistato tvorą; visi stengiasi pasidaryti sau naudos kitų sąskaita. Ir panašu, kad tas naglumas yra vis dar gana atvirai toleruojamas. Esi naglas — vadinasi esi "kietas".
"Tuo tarpu daugiau pažengusiose visuomenėse žmonės tampa sąmoningesni, jiems yra natūralesnis priešingas elgesys — noras daryti gerą ir kitiems, ne tik sau; tai yra progresyvios visuomenės bruožas", — pažymi muzikantas.
Pats Jurgis savo gyvenime daug kartų buvo susidūręs su korupcija.
"Kalbant apie mano asmeninę patirtį, visko yra pasitaikę: tarkime, sužinome, kad kiti organizuodami renginius, pasisavina valstybės lėšas, rengia kažkokius Europinius projektus tik tam, kad užsidėti varnelę ir išsigryninti pinigus. Tada aš pradedu galvoti, kodėl mums yra sunku pakelti ranką ir pasakyti — tai yra blogai, tie pinigai neturėtų būti taip naudojami", — dalijasi Jurgis.
Be to, muzikanto teigimu, korupciniai santykiai būna labai įvairūs, tiek žmonių lygmenyje, tiek ir visos sistemos — "visa ta biurokratija, kuri pastatoma tarp žmogaus ir sistemos, kad nebūtų korupcijos, irgi yra problematiška". Pavyzdžiui, viešuose pirkimuose reikia surinkti tiek daug dokumentacijos, yra tiek daug skirtingų pakopų siekiant, kad viskas būtų skaidru.
"Esu matęs daug atvejų, kai žmonės nėra linkę nusileisti, kalbėtis tarpusavyje. Tada ir gimsta korupcija — kai degraduoja mūsų tarpusavio santykiai, kai norime sau daugiau kitų sąskaita. Korupcija prasideda ne nuo milijono, o tiesiog nuo bendro kompromiso nesuradimo, nenoro nusileisti paprastuose, kasdieniuose dalykuose", — įsitikinęs Jurgis.
Kas padės lietuviams pasikeisti
Jurgis tiki, kad žmonių elgesį formuoja ne įstatymai, o įpročiai.
"Jei kaimynas atėjęs pas mane į svečius mato, kad visi svečiai patys nusineša lėkštes į indaplovę, jis irgi norės nusinešti; jei visi nusiauna batus, jis irgi nusiaus. Aš niekur neparašau, kad tokios yra mano namų taisyklės, tačiau žmonės tai intuityviai jaučia ir supranta, kokios yra pageidaujamos elgesio normos ir ima nesąmoningai elgtis taip pat", — pasakoja muzikantas.
Pasak Jurgio, jei elgiamės ir tai prieštarauja įstatymams, žmogus vis tiek taip elgsis, nes tiesiog yra įpratęs, įpročiai yra stipresni. Todėl muzikantas visiškai pritaria žmonėms, kurie sako, kad pokyčius reikia pradėti daryti nuo savęs.
"Žmonės, pamatę tavo elgesį, pasakys: vau, jis galėjo taip padaryti. Ir tie, kurie bus pirmi ir pasistengs, surizikuos, padarys — ne dėl savęs, o dėl kitų — būtent šie žmonės taps labiausiai įtakingais, minties lyderiais, permainų nešėjais", — pažymi Jurgis.
Paveikti visuomenę nėra lengva. Vienas žmogus, kuris pasiekė puikių rezultatų, yra Kolumbijos lietuvis Antanas Mockus, buvęs Bogotos meras. Jo pagrindinė mintis — miestas yra ne tik vieta, kur mes gyvename, bet ir vieta, kur mes tarpusavyje sąveikaujame. Tu turi namus — stovi sienos, yra lubos, tačiau didžiausią vertę kuria ne sienos, o tavo santykiai su kaimynais.
Todėl Mockus ir teigė, jei miestas bus gražus, bet jame gyvenantys žmonės nedraugaus, tokia visuomenė negalės sėkmingai vystytis. Žmonių požiūrį į visuomenę ir savo aplinką galima gana lengvai paveikti per pilietiškumo, iniciatyvumo skatinimą.
Tiesa ir tai, kad tokios idėjos be nuolatinio puoselėjimo labai greitai išgaruoja, tačiau šis Mockaus bandymas įkvėpė visą jaunąją kartą — kurti kitokią visuomenę ir siekti daugiau, nei vien materialinės naudos.
Pasak Jurgio, pradžioje keičiant nusistovėjusias bendravimo normas bus sunku, tačiau vėliau viskas ima greitai keistis.
"Drįsčiau sakyti, kad Lietuvoje jau yra tendencija keistis, nors augimo kreivė dar nėra tokia stati, kokios norėtųsi. Ir aš dar kartą pabrėžiu, kad pradėti reikia nuo savęs. Turiu savo amžiaus draugų, kurie aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, yra ministrai, eina į valdžią, jie jaučia, kad nori gyventi ir keisti, ir politika jiems nebėra vien tik viešasis administravimas, kad ji suteikia įrankius pozityviems pokyčiams visuomenėje", — nepraranda vilties Jurgis.
