VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Europos lyderiai vos spėjo pranešti apie finansinė krizės pabaigą, ją jau pakeičia politinė — kova tarp Briuselio ir Lenkijos dėl Varšuvos planų padaryti teismų valdžią priklausomą nuo vykdomosios valdžios skaldo Europos Sąjungą į dvi priešingas stovyklas, rašo "Bloomberg".
Tarp Briuselio ir kelių Rytų Europos šalių kyla nesutarimų dėl teisės viršenybės principo. Pagrindinį vaidmenį šioje opozicijoje atlieka Lenkija ir Vengrija, kurios "politiškai puola demokratijos institutus". Šių šalių lyderiai sustiprino savo pozicijas dėl Donaldo Trampo prezidentavimo ir Didžiosios Britanijos sprendimo palikti ES.
Šioms tendencijoms aktyviai prieštarauja Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas. Rytų Europos oponentai susidūrė su perspektyva sulaukti politinių ir ekonominių apribojimų.
Lenkija ir Vengrija sudarė "sukilėlių branduolį" dėl politikos, nukreiptos prieš demokratinius institutus, rašoma straipsnyje.
Autoriaus manymu, Lenkijos valdančioji partija "Teisė ir teisingumas" stengiasi "praplauti" demokratinius šalies institutus. Eurokomisija atsakė į Lenkijos teismų reformą sankcijomis, o tai gali reikšti, kad Varšuva praras balsą ES Taryboje.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas stengiasi sukurti "neliberalią" valstybę pagal Rusijos ir Turkijos pavyzdžius. Vengrijoje valstybės komercinių organizacijų, kurios gavo finansavimą iš užsienio, kontrolės įstatymas gresia šaliai ieškiniais iš ES pusės.
Čekija, Bulgarija ir Rumunija taip pat konfliktuoja su ES, nes atsisako priimti pabėgėlius arba stengiasi dekriminalizuoti nusikaltimų dalį, susijusią su korupcija, rašo leidinys.
Vokietija jau iškėlė siūlymus skirti finansinę ES paramą atsižvelgiant į tai, kaip viena ar kita šalis atitinka Europos "fundamentines vertybes".
Buvęs teisingumo komisaras, Liuksemburgo Europarlamentaras Vivianas Redingas mano, kad paanašios priemonės yra visiškai teisingos.
"Geriausias būdas paveikti tokias vyriausybes, kaip Lenkijos, susieti klausimą su pinigais", — pareiškė ji.
Jau daug metų Europos politikai stengiasi panaikinti taisyklių nesuderinimą. Nes taisyklės, kurių turi laikytis nauji Bendrijos nariai skiriasi nuo tų, kurios taikomos esamiems ES nariams.
Vis dėlto kišimasis į demokratiškai išrinktų vyriausybių vidaus politiką yra jautrus klausimas visoms pusėms, pabrėžia autorius.
