VILNIUS, rugpjūčio 2 — Sputnik. Kauno miesto ir rajono mokyklose bus išbandytas naujas moksleivių mitybos modelis, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Su tokiu pasiūlymu į miesto valdžią kreipėsi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.
Naujuoju mitybos modeliu numatoma pailginti pietų pertraukas, maistą tiekti ne porcijomis, kaip yra šiuo metu, o švediško stalo principu.
Planuojama, kad šiam projektui pasiteisinus, toks modelis būtų diegiamas ir kitose šalies mokyklose.
Kauno rajonas jau yra išbandęs švediško stalo modelį kai kuriose mokyklose, o Kauno miestas kaip tik šiuo metu svarsto gerinti maitinimo organizavimą ugdymo įstaigose.
"Turime pripažinti, kad Lietuvos moksleivių mityba yra prasta, ir norint ugdyti sveiką jaunąją kartą yra būtina taisyti nusistovėjusį modelį, todėl remiantis užsienio šalių patirtimi buvo pasiūlytas visiškai naujas mitybos planas", — sakė Veryga.
Pasak Verygos, pagal mitybos specialistų rekomendacijas pietūs bus organizuojami ne vėliau kaip praėjus keturioms valandoms nuo pamokų pradžios, o vaikams ir jaunimui geriau aptarnauti pietų metu pietų pertraukos bus pailgintos iki vienos valandos.
"Galbūt vaikai pavalgyti spėja ir greičiau, tačiau tuomet iškyla kokybės klausimas. Pietų pertrauka skirta ne tik pavalgyti — jos metu reikia ir pailsėti, kad būtų galima toliau kokybiškai mokytis. Valgymas paskubomis nėra palankus sveikatai. Man pačiam kaip tėvui yra svarbi vaikų sveikata, ir ugdymo įstaigos yra viena iš tų vietų, kuriose ta sveikata turi būti pasirūpinta", — teigia Veryga.
Kita dažna problema, su kuria susiduriama, yra ta, kad moksleiviams pateikiamas maistas porcijomis. Tačiau visi žino, kad jie būna išrankūs ir suvalgo tikrai ne viską, tad gauna nepakankamą kalorijų ir naudingų medžiagų kiekį. Todėl rekomenduojama sudaryti galimybę moksleiviams pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų.
Geriausias būdas tai įgyvendinti būtų pateikti maistą švediško stalo principu. Tai reiškia, kad moksleiviams turi būti sudarytos galimybės patiems įsidėti maisto. Taip jie galėtų pasirinkti, ko norėtų tą dieną ir patys susiformuotų pakankamą jo kiekį. Tai itin aktualu tiems jauniems žmonėms, kurie turi alergijų ar netoleruoja tam tikrų maisto produktų.
Be to, moksleiviams turi būti suteikta galimybė patiems atsinešti maistą iš namų. Už tokio maisto kokybę būtų atsakingi vaiko tėvai ar globėjai.
Pokyčiai mokyklose
Anksčiau Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė pailginti mokslo metų trukmę 10-15 dienų. Svarstomi trys variantai: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, pagrindinis tikslas — pagerinti švietimo kokybę.
"Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus, mokiniai patiria nemažą įtampą", — sakė Petrauskienė.
Lietuvoje mokslo metai vieni trumpiausių Europoje — 34 savaitės. Kitose šalyse mokslo metai trunka 37-40 savaičių.
Siūlymas ilginti mokslo metus — tik vienas iš planuojamų sprendimų, kurie pagerintų mokymosi kokybę. Ministerija planuoja peržiūrėti mokymo programas, ugdymo aplinką, metodus, mokymo priemones ir tobulinti mokytojų kvalifikaciją.
