Du su puse metų praėjo nuo to momento, kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Per šį laiką socialiniuose tinkluose lietuviai ne kartą stengėsi įrodyti Vyriausybei ir prezidentei, kad aritmetinis dalinimas iš 3,45 (euro kursas iki 2015 metų sausio 1 dienos — Sputnik) palietė tik atlyginimus.
Kainos buvo padalintos tik lygtinai — nepaisant valdžios įtikinėjimų, kad verslininkai veiks sąžiningai ir tvarkingai, kainos staigiai padidėjo ir šiandien jau susilygino su 2013-2014 metų kainomis "litais".
"Po to tas pereinamasis laikotarpis pasisuko taip, kad tos kainos, kurios buvo litais, tapo eurais, ypač kalbant apie prekybą turguose, paslaugas", — kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Iki Skvernelio niekas iš Lietuvos valdžios daugiau nekalbėjo apie kainų ir atlyginimų santykį po euro įvedimo. Tik kartais Lietuvos valstybės pareigūnai skundėsi, kad lietuviai vis dažniau važinėja apsipirkti į Lenkiją net ir nacionalinių švenčių metu, kuomet, matyt, derėtų sėdėti namuose ir šlovinti Lietuvos Nepriklausomybę.
Priminsiu, kad Lietuvoje yra didžiausias visoje Europoje atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų sluoksnių. O už oficialios skurdo ribos gyvena kas ketvirtas lietuvis.
Kainos litais: prieštarauja ne tik godūs pardavėjai >>
Iki perėjimo laikotarpio euras kainavo 3,45 litų. Iki 2015 metų sausio 1-osios Lietuvos valdžia — ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas — kiekvieną dieną įtikinėjo žmones, kad jų laukia laimė, kai jų piniginėse vietoj litų atsiras eurai. Nereikės išlaidauti keičiant valiutą kelionėse… Ir čia visi euro privalumai prieš litą pasibaigė.
Šiuo metu tai aiškiai rodo lenkai, kurie net nekalba apie tai, kad atsisakys zloto ir įves eurą. Tuo metu kai Europos ir pasaulio rinkos svyruoja, lenkai sėkmingai manipulioja valiutos kursu visos ekonomikos naudai.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos pinigų politikos įkaitais. Vieninteliu Lietuvos pasiekimu galima pripažinti minimalios algos didinimą — nuo 250 iki 380 eurų. Tuo pat metu realūs atlyginimai Lietuvoje padidėjo tik trečdaliu. O laukti, kad kainos Lietuvoje susilygins su lenkiškomis, Skvernelio nuomone, artimiausiu metu nėra ko.
Daugiausia, ką žada Vyriausybė tautiečiams artimiausiu metu — galimą minimalaus atlyginimo didinimą iki 500 eurų, apie tai daug kalba profsąjungos. Bet tai tik tuo atveju, jeigu pasiseks susitarti su darbdaviais, kurie priešinasi panašiems planams. Vyriausybė nepalieka vilčių susitarti šiuo klausimu Trišalėje taryboje.
O štai su pardavėjais tai vargu, ar pavyks. Suvaldyti jų apetitus buvo numatyta 2016 metų vasarą, kai į Lietuvą atėjo prekybos tinklas "Lidl", kuris pristato save kaip pigiausią Europoje.
Tačiau vokiečiai greitai suprato — kam pardavinėti pigias prekes, jeigu perka brangiau? Bei ir "Lidl" kainos beveik susilygino su didžiausiais Lietuvos prekybos monstrais — "Maxima", "Rimi", "Iki" ir "Norfa". Vienas prieš keturis. Kas ištvers tokią konkurenciją?
Darbo ministerija nustatė darbo apmokėjimo kriterijus šalyje >>
Todėl ir prisimena lietuviai laikus, kai vasarą pomidorai kainavo 2-3 litus už kilogramą, o šiendien 2-3 eurus, agurkai kainavo 1,5-2 litus, o dabar 1-13 eurų, arbūzus pirkdavo už 30-40 centų, o dabar tenka atiduoti tiek pat tik eurais. Ne daug padidėjo tik mėsos, dešrų, pieno produktų ir duonos kainos.
Ir už tai ačiū.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
