Tai, kad nauja JAV sankcijų iniciatyva yra nukreipta prieš Maskvą, akivaizdu. Įdomu, jog kartu ji yra antieuropietiška, siekiant priversti Europos šalis pirkti brangias amerikiečių, o ne pigias Rusijos dujas. Todėl nenuostabu, kad Vokietija, kuri po dujotiekio projekto "Šiaurės srautas 2" užbaigimo planuoja tapti strateginiu dujų skirstymo tašku ES, reiškia nepasitenkinimą, o Europos Komisija (EK) grasina Vašingtonui atsakomaisiais veiksmais. Tačiau, kaip rodo Lietuvos pavyzdys, solidarumo šiuo klausimu ES nėra.
Amerika prieš Europą
Po Ukrainos krizės pradžios Amerika vėl ėmė dominuoti Europoje, stiprindama joje "rusiškos grėsmės" įvaizdį. Ir ES su Vokietija priešakyje susitaikė su vasalo vaidmeniu, nors nuo Rusijos atsakomųjų sankcijų pirmiausiai nukentėjo europiečiai, o ne amerikiečiai. Tačiau JAV kišimasis į Europos energetikos politiką, atrodo, perpildė pastarosios kantrybės taurę.
Kaip pareiškė Vokietijos ir Austrijos aukščiausios valdžios atstovai, energijos tiekimas "yra pačios Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas". Savo ruožtu EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pažymėjo, kad Amerikos interesų svarba nereiškia, kad ES interesai turi likti paskutinėje vietoje.
Pagrindinis klausimas: "ES sugebės pasipriešinti Vašingtono diktatui ar bus priversta paklusti?" Nemažai ekspertų mano, kad ryžtingi pareiškimai taip ir liks skambiais žodžiais dėl to, kad Amerikos įtaka atskirose Europos valstybėse yra tokia didelė, jog EK nepavyks pasiekti susitarimo dėl kažkokių atsakomųjų priemonių JAV atžvilgiu.
Kiti analitikai galvoja, jog bręsta transatlantinis konfliktas, kuris nėra paprastas sąjungininkų nesutarimas, nes esmė ne vien energetika. Esmė — Europos ateitis. Tokioje situacijoje kiekviena ES šalis turi apsispręsti, kieno pusėje ji yra ir kokioje sąjungoje nori gyventi — stiprioje ir vieningoje (federalinėje) ar suskaldytoje ir paklusnioje, kurios likimą spręs "Didysis Brolis" už Atlanto. Lietuva, atrodo, apsisprendė.
Kodėl Lietuva JAV pusėje
Kai į valdžią Amerikoje atėjo Donaldas Trumpas, Lietuva sunerimo — gal Vašingtonas paliks Europą likimo valiai ir nuo šiol teks orientuotis į Berlyną. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė net ėmė kalbėti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžiais apie integraciją ir stipresnę Europos Sąjungą, sakydama, kad "iššūkiai atveria galimybių ir stipresnei Europos šalių integracijai" ir kad "kartu turime kur kas daugiau svorio negu pavieniui".
Tačiau šiandien Lietuvos vadovė vienareikšmiškai parėmė antieuropietiškas JAV sankcijas Rusijos atžvilgiu. Kaip pažymėjo Grybauskaitė: "Principinga JAV Kongreso pozicija — tai stiprus signalas Rusijai, kad Kremliaus energetiniai projektai ir kišimasis į kitų šalių vidaus politiką nebus toleruojami".
Iš pirmo žvilgsnio, šiame pareiškime nėra jokios logikos — Lietuva juk ne JAV valstija, o ES narė. Taip, ji ilgalaikė ir nuosekli Amerikos sąjungininkė, bet didelę dalį pinigų ji gauna iš Europos struktūrinių fondų, o ne iš federalinio JAV biudžeto. Todėl galima buvo tikėtis, kad Europos priešpriešoje su Jungtinėmis Valstijomis Lietuva solidarizuosis su Briuseliu ar bent patylės, nes "Amerika man draugas, bet savas kailis arčiau kūno". Bet Vilnius pasielgė priešingai.
Jo poziciją galėjo lemti kelios priežastys. Pirma, jeigu bosas liepė — reikia vykdyti (toks įspūdis, kad, jei rytoj JAV pasiūlys Lietuvai pirkti savo anglį, ir tai su džiaugsmu padarysime). Antra, kurį laiką boso kabinete buvo tam tikra netvarka, bet dabar viskas susitvarkė — Ameriką toliau valdo ne Trumpas, o "vanagai", į kuriuos Lietuva visada orientavosi. Trečia, Briuselio ir Berlyno reakcijos galima nebijoti, nes jie patys bus priversti vykdyti Vašingtono įsakymą (o jeigu sugalvos diskriminuoti, skirstant pinigus, pasiskųsime bosui).
Apibendrinant, galima teigti, kad ES bus labai sunku konsoliduotai pasipriešinti Amerikai, nes pastaroji turi Europoje daug patarnautojų, kurie (tarp jų Lietuva) mano, kad bosas — Vašingtonas, o ne Berlynas. Todėl geriausiu atveju Vokietija viena galės elgtis savo nuožiūra, o tokios valstybės kaip Lietuva toliau kaišios pagalius į vokiečių planų ratus, šventai tikėdamos, kad joms už tai nieko nebus. Tačiau vieną dieną gali ateiti atpildo valanda, ir "Didysis Brolis" už Atlanto nepadės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
