2013 metais terminalų tinklas "FOXBOX" su bitkoinais pradėjo veikti Lietuvoje. Tuo metu terminalai leido tik nusipirkti kriptovaliutą — pinigų pavedimus tekdavo atlikti per bitkoinų biržą. Norą naudoti bitkoinus kaip mokėjimo priemonę iš klientų išreiškė kai kurios Lietuvos kompanijos. "Nordorthopaedics", ortopedijos-chirurgijos klinika Vilniuje, pranešė klientams apie galimybę atsiskaityti jais už gydymą. Tačiau panašiai pasisakyta buvo labiau reklamos tikslais.
Naujas susidomėjimas kriptovaliutomis kilo, orientuojantis į IT sektoriaus plėtrą kaip naujos Lietuvos ekonomikos šakos, skirtos kompensuoti žaliavų trūkumą šalyje. 2016 metų balandį Vilniaus miesto savivaldybė kartu su fondu "Nextury Ventures", surengė, pasak organizatorių, "didžiausią Baltijos regione" konferenciją, skirtą bitkoinui ir blokčeinui, kriptovaliutų transakcijoms.
Papildomą statusą Lietuvai kriptovaliutų pasaulyje suteikė firmos "SpectroCoin" pasirodymas. Tai Lietuvos programuotojų įsteigta kompanija, kuri kuria virtualias pinigines, konvertuoja virtualią valiutą ir suteikia finansinę pagalbą bei atlieka valiutos pirkimo ar pardavimo operacijas. Be to, "SpectroCoin" yra įsikūrusi Londone, o tai savaime daug sako. Inovacinių sprendimų gali atsirasti mažos šalies teritorijoje, tačiau tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinti, jie priversti prisijungti prie didelių ekonominių sistemų.
Kaimynai aplenkia
2017 metais pirmenybę kriptovaliutų srityje iš Lietuvos atėmė Estija ir Latvija. Šių metų kovo mėnesį Taline buvo surengta didelio masto konferencija, skirta blokčeinų technologijoms ir kriptovaliutų plėtrai (angl. "Blockchain & Bitcoin Conference Tallinn"). Šis renginys buvo paskelbtas kaip didžiausia Baltijos šalių blokčeinų verslininkų ir kūrėjų vieta. Estijos bendrovė "Aardo OÜ" tapo vienu iš bitkoinų pirkimo-pardavimo Lietuvos teritorijoje lyderių.
Viena didžiausių Latvijos kompanijų, "airBaltic", jau seniai oficialiai priima bitkoinus ir dėl to tapo pirmąja pasaulyje oro kompanija, kuri parduoda bilietus už kriptovaliutą.
Pareigūnai perspėja
Kaip paaiškinamas Lietuvos atsilikimas kriptovaliutų srityje po pradinio spartaus starto?
Tie patys veiksniai, kurie skatina vartotojus atsiskaityti bitkoinais (didelis anonimiškumas ir mažos išlaidos), Lietuvos valstybinėms tarnyboms atrodo įtartinai. 2014 metais Lietuvos centrinis bankas ragino piliečius būti budrius ir perspėjo, kad bitkoino kūrėjai gali dingti su visais pinigais.
Šiuo atžvilgiu svarbūs ir Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Kęstučio Jucevičiaus teiginiai, išsakyti 2016 metų sausį. Jucevičius teigė, kad bitkoinai naudojami neteisėtai prekybai ginklais, narkotikais ir žmonėmis, taip pat kaip terorizmo finansavimo priemonė. Jo tarnybos duomenimis, Lietuvos piliečiai bitkoinais išleido sumą, lygią 20 milijonų eurų, neteisėtiems pirkimams internete ir nusikalstamoms grupuotėms paremti.
Tuo tarpu bitkoinų ekspertai teigia, kad teroristai ir nusikaltėliai stengiasi nesinaudoti kriptovaliutomis dėl to, kad jų anonimiškumas gerokai perdėtas.
Taigi, Rusijos nacionalinio kriptovaliutų plėtros fondo prezidentas Igoris Čekašovas atkreipė bendrijos dėmesį į instituto "RAND Corporation" tyrimų duomenis. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Tor (programinė įranga, kuri užtikrina anonimiškumą internete — Sputnik) vartotojai gali netekti anonimiškumo, naudodami dabartines bitkoinų konfigūracijas.
Kriptovaliutos neabejotinai atras savo vietą Lietuvoje. Tačiau tam jie turės įveikti uždarumo barjerą, kurį sudarė valstybės tarnautojai ir kuris yra natūralus Lietuvos mentalitetui.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.
