VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Kauno technologijos universitetas (KTU) šiais metais sulaukė daugiau nei 800 paraiškų iš užsienio šalių piliečių, kurie norėtų čia studijuoti, pranešama KTU tinklalapyje.
Tai yra beveik 30% daugiau, lyginant su 2016 metais.
Populiariausios programos užsienio piliečių tarpe: Mechanikos inžinerijos, Mechatronikos, Informatikos bakalauro, Architektūros vientisosios studijos bei Tarptautinio verslo, Pramonės inžinerijos ir vadybos, Apskaitos ir audito, Informatikos, Transporto priemonių inžinerijos magistrantūros studijos.
Norintys tęsti studijas doktorantūros pakopoje rinkosi net iš 18 studijų programų.
Pasak universiteto vadovybės, KTU taiko vienodus minimalaus konkursinio balo reikalavimus tiek užsieniečiams, tiek lietuviams, papildomai juos testuojant dėl bendrųjų žinių, motyvacijos, anglų kalbos.
Pavyzdžiui, šių metų priėmime tarptautinius anglų kalbos pažymėjimus (IELTS, TOEFL) turėjo du kartus daugiau stojančiųjų nei 2016 metais. Likus mėnesiui iki priėmimo pabaigos, kvietimus pradėti studijas gavo 201 užsienietis iš beveik 50 šalių. Keletas tarptautinių studentų į KTU įstojo per LAMA BPO organizuotą bendrąjį priėmimą.
Pasibaigus bendrojo priėmimo pirmajam ir antrrajam etapams iš viso universitetuose studijų sutartis pasirašė ir jų nenutraukė 10 883 stojusiųjų. Pagal šį skaičių, KTU sudaro 17,16% Lietuvos universitetų rinkos ir yra antrojoje vietoje.
Po abiejų priėmimo etapų daugiausiai valstybės finansuojamų vietų studijų sutarčių sudaryta VU (2545) ir KTU (1579).
Studentų stoka
Anksčiau Lietuvoje dėl studentų trūkumo buvo paskelbtas papildomas priėmimas į aukštąjas mokyklas.
Centro "MOSTA" atlikto tyrimo duomenimis, per laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų Lietuvos universitetai ištuštėjo 40%.
Šiuo metu šalies universitetuose ir kolegijose funkcionuoja apie 700 mokymo programų. Dėl mažos paklausos 64 iš jų yra uždarytos. Tarp nepopuliarių yra pedagogika ir inžinerija.
Lietuvos aukštojo mokslo reforma
Lietuvoje artimiausiais metais vyks aukštojo mokslo reforma.
Ji truks ketverius metus, kainuos 150 milijonų eurų ir paliks tik du tarptautinio lygio universitetus — Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus — sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kita.
Pertvarką planuojama pradėti šių metų pabaigoje, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais nuo rugsėjo mėnesio studentai bus priimami mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.
