Sergamumas skarlatina Lietuvoje išaugo

© Sputnik / Александр Кондратюк / Pereiti prie nuotraukų bankoРабота Челябинской областной Детской клинической больницы
Работа Челябинской областной Детской клинической больницы - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Lyginant su pirmuoju 2016 metų pusmečiu, žmonių, susirgusių skarlatina, skaičius Lietuvoje 2017 metais padidėjo 20%

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas skarlatina padidėjo beveik penktadaliu, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

2017 metais užregistruoti 1 067 skarlatinos atvejai, 2016 metais — 916.

Per pastaruosius penkerius metus (2012-2016 metais) kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama per du tūkstančius susirgimo skarlatina atvejų.

Kas yra skarlatina

Skarlatina — viena iš Streptococcus pyogenes (S. pyogenes) bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais bėrimais odoje.

Ligos sukėlėjai plinta žmogui nuo žmogaus lašeliniu būdu per orą, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, per ligonio užkrėstus daiktus, maistą.

Продукты питания - Sputnik Lietuva
Sveikatos ministras: Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota

Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai.

Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10-15% streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. A grupės beta hemolizinis streptokokas S. pyogenes gali sukelti daug kitų ligų: ūminį faringotonzilitą, pūlinėlinę, nekrozinį fascijitą, pneumoniją, osteomielitą, vidurinį otitą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją.

Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija sukelia komplikacijas — širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimus.

Kasmet pasaulyje dėl ​​sunkių S. pyogenes infekcijų miršta apie 500 tūkstačių žmonių.

Atsargumo priemonės

Skiepų nuo skarlatinos nėra, tačiau riziką užsikrėsti ir susirgti skarlatina galima sumažinti  laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančios bakterijos nepatektų į organizmą, ULAC medikai rekomenduoja: dažnai plauti rankas, neliesti rankomis veido, nekišti daiktų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, vengti kontakto su ligoniu.

Анализы в пробирках - Sputnik Lietuva
Pasaulinė hepatito diena: Lietuvoje kiekvienas gali išsigydyti nuo hepatito C

Jeigu šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, patariama dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju. Skarlatina sergantį vaiką rekomenduojama neleisti į ugdymo įstaigą po pasveikimo dar 10-12 dienų.
Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės (buitinės arba dezinfekuojančios) valymo priemonės.

Aplinką valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti ir dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pavyzdžiui, šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 gramų 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo priemones.

Naujienų srautas
0