VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Amerikietiško Sietlo (Vašingtono valstija) meras Edas Murray padarė pareiškimą apie "neapykantos, rasizmo ir smurto simbolius" ir pasisakė už tai, kad iš miesto pašalinti paminklą Vladimirui Leninui, o taip pat paminklą Konfederacijos kareiviams, praneša Sputnik Baltarusija.
"Mes niekada neturime pamiršti mūsų istorijos, bet mes taip pat neturime kurti dievaičiųą iš tų, kurie sėjo neapykantą ir bandė mus padalyti remiantis tuo, kas mes esame ir iš kur", — sakoma pareiškime.
Paminklo konfederatams, palaikusiems vergiją JAV pilietinio karo metu 1961-65-aisiais, nugriovimo kompanija JAV prasidėjo po įvykių Šarlotsvilyje, kur šeštadienį įvyko susirėmimai tarp ultradešiniųjų ir kairiųjų aktyvistų. Protestai vyko ir Sietle.
Prie neapykantos simbolių, be konfederatų memorialo, meras taip pat priskyrė ir statulas, idealizuojančias sovietinio režimo įkūrėją.
"Manau, kad memorialą (Konfederacijos kariams) Lake View kapinėse ir Lenino statulą Frimonte reikia pašalinti", — pareiškė Murray.
Tuo tarpu paminklas Leninui Sietle yra privačioje teritorijoje ir buvo mėgiamas turistų.
Dekomunizacija ukrainietiškai
Ukrainoje buvo nugriauta beveik 2,5 tūkstančio paminklų, įskaitant daugiau nei 1,3 tūkstančių Lenino monumentų; "Lenino miestuose daugiau nėra", pranešė Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktorius Vladimiras Viatrovičius.
2015-ųjų gegužę Ukrainoje įsigaliojo Aukščiausiosios Rados priimtas įstatymas "dėl komunistų ir nacių režimo smerkimo", draudžiantis sovietinės simbolikos propagandą.
Nacionalinės atminties institutas paskelbė sąrašą, į kurį pateko 520 istorinių asmenų, kurių veikla patenka į įstatymo "dėl dekomunizacijos" reguliavimo sritį, ir todėl jų vardai turi būti pašalinti iš geografinių pavadinimų.
Dekomunizacija Lenkijoje
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda liepos viduryje pasirašė įstatymo dėl komunizmo ar kitų totalitarinių režimų pastatų, objektų ir patalpų pavadinimuose propagandos pakeitimus. Įstatymas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po pasirašymo ir numato, tarp kitko, sovietų paminklų griovimą. Remiantis Lenkijos nacionalinės atminties instituto, atsakingo už memorialinį darbą, skaičiavimais, dekomunizacijos įstatymas paveiks apie 230 paminklų Raudonajai armijai.
Obeliskas prie Šiaulių katedros
Pernai rugsėjį Šiauliuose lankęsis diplomatas Aleksandras Udalcovas kartu su miesto meru Artūru Visockiu aptarė greta Šiaulių katedros esančių karių kapinių likimą.
Susitikime dalyvavo architektas Vytenis Rudokas, rengiantis miesto prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektą. Pertvarka palies šalia Katedros esančias Antrojo pasaulinio karo karių kapines.
Rusijos ambasadorius pageidavo, kad dabar esantis obeliskas rekonstruojant aikštę nebūtų iškeliamas.
Udalcovas paragino į problemą "žiūrėti civilizuotai" ir pasiūlė miesto merui pasižiūrėti filmą, kaip šiauliečiai džiugiai sutinka karius, išvadavusius miestą 1944 metais.
Išskirtinis Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Udalcovo interviu Sputnik >>
Miesto meras Artūras Visockas pareiškė, kad "aikštės tvarkymo plane numatyta kaip tik visa tai liesti, pakeisti formą".
Ant sovietmečiu statyto obelisko užrašas lietuvių ir rusų kalbomis skelbia, jog jis skirtas "tarybiniams kariams, žuvusiems 1941-1945 metų kare". Anot mero, čia palaidoti ne tik sovietų kariai, bet ir daugiau žmonių, todėl "nesąžininga visą šitą vietą okupuoti sakant, kad palaidoti tik sovietinės armijos kariai".
Tada meras patikino, kad greta paminklo esantys antkapiai, ant kurių surašytos žuvusių karių pavardės, bus palikti.
Šių metų gegužę Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo Šiaulių savivaldybės planus atlikti aikštės, kur stovi paminklas sovietų kariams, rekonstrukciją.
Anot jos, egzistuoja trys šios problemos sprendimai: nerekonstruoti aikštės dalies, kur randasi kapai; atlikti archeologinius darbus ir pernešti sovietų karių kapus. Šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas ir dėl paminklo perkėlimo. Trečias variantas — rekonstrukcija su visų paminklų ir kapų perkėlimu.
Ambasada pabrėžia, kad "Rusija pasiruošusi skirti lėšas šio memorialo remontui, tačiau su sąlyga, kad jo išvaizda liks nepakitusi".
Šiauliuose centrinėje aištėje stovi paminklas 53 sovietų kariams-išvaduotojams, tarp jų trys Sovietų Sąjungos herojai, kurie žuvo 1944 metais, išvaduojant miestą nuo fašistų. Karinis paminklas yra Lietuvos kultūros paveldo objektas.
