Vilnius, rugsėjo 10 — Sputnik. Kasmet rugsėjo 10 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena (World Suicide Prevention Day), kurią paskelbė Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija (IASP), praneša RIA Novosti.
Šios dienos tikslas — didinti žmonių informuotumą, kad savižudybių galima išvengti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savižudybių prevenciją laiko visuomenės sveikatos apsaugos prioritetu.
Savižudybės skaičiais
PSO duomenimis, kasmet nusižudo daugiau kaip 800 tūkstančių žmonių. Tuo pačiu metu, kaip pažymi PSO, kadangi savižudybė yra labai delikati problema kai kuriose šalyse, gali būti, kad šie skaičiai yra sumažinti.
Turtingesnėse šalyse vyrai nusižudo tris kartus dažniau nei moterys, o mažo ir vidutinio pajamų lygio šalyse vyrų ir moterų savižudybių santykis yra 1,5:1. Iš viso savižudybės sudaro 50% visų mirčių dėl smurtinių priežasčių tarp vyrų ir 71% tarp moterų.
Kalbant apie amžiaus grupes, beveik visuose pasaulio regionuose dažniausiai nusižudo 70 metų ir vyresni žmonės — tiek vyrai, tiek moterys. Kai kuriose šalyse šis rodiklis yra didžiausias tarp jaunų žmonių, o globaliniu mastu tarp 15-29 metų amžiaus žmonių mirtingumo priežasčių savižudybės užima antrą vietą.
Yra duomenų, kad tarp suaugusiųjų kiekvienam nusižudžiusiam žmogui tenka daugiau nei 20 bandžiusių nusižudyti žmonių.
Pagal PSO ataskaitą, lyderiai pagal savižudybių skaičių yra Gajana (44,2 savižudybės 100 tūkstančių žmonių), Šiaurės Korėja (38,5) ir Pietų Korėja (28,9). Aukštas savižudybių lygis yra Šri Lankoje (28,8), Lietuvoje (28,2), Suriname (27,8), Mozambike (27,4). Rusijoje, PSO duomenimis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 19,5 savižudybių atvejų.
Liūdna Lietuvos lyderystė
Kasmet per metus Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių. Vilniuje nuo 2011 iki 2015 metų nusižudė 419 žmonių; 2014 metais nusižudė 50 vyrų ir 13 moterų, 2015 metais — 54 vyrai ir 27 moterys.
Eurostato duomenimis, tai didžiausias savižudybių procentas Europos Sąjungos šalyse (100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka 32 savižudybių atvejai), o šiandien šis skaičius yra daug didesnis nei kitose ES šalyse. Po Lietuvos seka Latvija, Vengrija, Slovėnija (po 19 savižudybių 100 tūkstančių gyventojų), Estija (18), Belgija ir Kroatija (po 17) ir Lenkija (16).
Savižudybių, kaip ir alkoholizmo, problemą šalies vadovybė oficialiai pripažįsta labai rimta problema.
Lietuvos valdžios institucijos pradėjo finansuoti psichologinę paramą, skirtą savižudybių prevencijai — Vilniaus savivaldybė 2016 metais skyrė 300 tūkstančių eurų, o 2017 metais — 316 tūkstančių; anksčiau pinigai šiems tikslams nebuvo paskirstyti. Nemokama psichologinė parama taip pat jau teikiama Kaune, antrąjame Lietuvos mieste pagal savižudybių skaičių.
Savižudybių priežastys
Pagrindinės savižudybių priežastys yra skurdas, nedarbas, bausmės baimė, psichinės ligos, nemalonumai šeimoje, aistros, persisotinimas gyvenimu ir sunkios ligos.
Pasak ekspertų, nė vienas atskirai paimtas veiksnys negali visiškai paaiškinti, kodėl žmogus nusižudė: toks žmogaus elgesys yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia sąveikaujančių veiksnių kompleksas — asmeninių, socialinių, psichologinių, kultūrinių, biologinių ir aplinkos.
Kartais žmogus nori nusižudyti dėl nepakenčiamo sielvarto. Dažnai geras žodis gali padėti išvesti žmogų iš tokios būklės.
Ekspertai pabrėžia, kad dauguma žmonių, kurie bando nusižudyti, neturi tvirto noro mirti. Daugybė savižudžių atvirai įspėja apie savo ketinimus. Todėl visas tokio pobūdžio grėsmes reikia vertinti rimtai.
