VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis mano, kad šalis turi skirti gynybai ne 2%, o 2,5% BVP, praneša "Obzor".
"Ką norime tais 2% parodyti savo partneriams? Ar norime siųsti viešą žinutę ir pasakyti, kad įsipareigojimai įvykdyti, ir viskas? Ar šnekame apie mūsų gynybos pajėgumą, pasirengimą gintis, apie tai, ar tas pajėgumas adekvatus? Taip, kitos valstybės atrodo prasčiau, bet jos yra šiek tiek toliau nuo Rusijos. Kita vertus, dauguma šalių kurį laiką turėjo gerokai didesnį finansavimą nei Lietuva, galėjo daugiau investuoti į ginkluotę ir apskritai į gynybos pajėgas", — pasakė ministras dienraščiui "Lietuvos žinios".
Anot Karoblio, didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,5% BVP siūlo Aljanso planuotojai. Be to, ministras prisipažino, kad supranta būtinybę didinti išlaidas ir kitose srityse: socialinei atskirčiai mažinti, struktūrinėms švietimo, sveikatos apsaugos reformoms. Tad siūlo ieškoti balanso.
"Atsižvelgdami į tai bandėme kiek apriboti savo poreikius 2019-2020 metais, kad (finansavimo — Sputnik) didinimas būtų mažesnis nei iki šiol. Mūsų poreikiai grindžiami tik investicijų būtinybe", — teigė jis.
Sprendimas įgyvendinti pagrindinį NATO finansinį kriterijų — kariuomenės poreikiams skirti du ir daugiau procentų, buvo priimtas Vyriausybės, atsižvelgus į prezidentės direktyvinį nurodymą. Buvusi Vyriausybė planavo 2% BVP kariuomenei išleisti tik 2020-aisiais, o dabartinis ministrų kabinetas pareiškė, kad jau 2018-ųjų biudžeto projekte numatys šiuos skaičius. Savo ruožtu prezidentės administracijos pasiūlė "viršyti planą". Sutarė dėl 2,07% — tiek 2018 metų biudžete numatyta skirti saugumui ir gynybai.
Taigi, Lietuva pateko į NATO šalių, kurios įvykdys pagrindinį Aljanso reikalavimą (viso Aljanse 29 valstybės). Apie tai prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė pastarajame NATO viršūnių susitikime, kuris gegužę vyko Briuselyje.
Vyriausybės ir prezidentės planus netiesiogiai remia ir paprasti lietuviai. Tai rodo apklausos, kurią 2017 metų balandį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus", rezultatai.
Komentuodamas šiuos rezultatus, bendrovės direktorius Vladas Gaidys pasakė, kad pastaruoju metu padidėjo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas kariuomene.
Šiandien pasitikėjimo kariuomene lygis aukščiausias per dvylika metų. O pernykštį Krašto apsaugos ministerijos "auksinių šakučių" skandalą gyventojai užmiršo ir kariuomenei pagal pasitikėjimą skyrė trečią vietą.
