Krašto apsaugos ministerija, vyriausybė ir Lietuvos prezidentė, skatinantys tautiečius patriotiškiems jausmams, faktiškai parodė savo bejėgiškumą.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis prisikalbėjo iki to, kad viešai pripažino šauktinių trūkumą Lietuvoje. Ją Karoblis ketina likviduoti dailiųjų lyties atstovių kvietimu į privalomąją karo tarnybą pagal Izraelio pavyzdį, kur ją atlieka visos merginos. Apibrėžė ministras ir galimas visuotinės karinės tarnybos įvedimo datas — 2021-2022 metai. Tiesa, pamiršo paminėti, kad iki šio laiko ir paties Karoblio ministerijos vadovo pareigose jau gali nebūti. Kiti Seimo ir, atitinkamai, vyriausybės rinkimai vyks 2020 metų rudenį jau esant naujam Lietuvos prezidentui, kuris bus išrinktas 2019 metais.
2008 metais sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Tada krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pareiškė, kad Lietuvos kariuomenė visiškai pereina į profesionalias vėžes. O norint patenkinti piliečių patriotinius jausmus, pasirengusių su ginklais rankose apginti Tėvynę, pakanka visuomeninių organizacijų, tokių kaip "Lietuvos šaulių sąjunga". Šis padalinys, panašus į "liaudies šauktinius", buvo atkurtas Lietuvos nepriklausomybei auštant — 1989 metais. Šiandien ši valstybinės finansuojama organizacija turi daugiau kaip 13 tūkstančių narių. Dauguma jų yra jauni žmonės nuo 12 iki 20 metų amžiaus. Tarp jų yra nemažai merginų. Matyt, todėl Karoblis nusprendė sulyginti visas dailiosios lyties atstoves su vaikinais ir apsirengti jas karine uniforma.
"Aš manau, kad turėtų būti šaukiami ir vaikinai, ir merginos. Juk nemaža dalis merginų ir taip savo noru eina ir į profesionalią kariuomenę, stoja į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos karo akademiją. Tad visuotinio šaukimo atveju kvietimas tik vaikinams būtų tam tikra diskriminacija", — pabrėžė Karoblis. Be to, ministras pabrėžė, kad dviejų jo dukrų "įkalbinėti tarnybai nereikės".
Tuo tarpu ar patiks Karoblio iniciatyva kitoms Lietuvos merginoms — didelis klausimas. Verta priminti, kad po šaukimo į kariuomenę grąžinimo 2015 metais tūkstančiai karinio amžiaus jaunuolių skubiai surinko savo lagaminus ir išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Statistikos departamentas liūdnai konstatavo, kad tais metais tik oficialiai uždeklaravus išvykimą, šalį paliko 46 tūkstančiai žmonių.
Kiek iš tikrųjų jaunų Lietuvos piliečių šiandien gyvena užsienyje — tokių duomenų nėra. 2016 metais legalios emigracijos skaičiai tik padidėjo ir viršijo kritinę 50 tūkstančių žmonių žymą. Vyriausybė ir prezidentė, kuriems teko pripažinti emigraciją pagrindine šalies ekonomikos problema, atvirai pareiškė, kad tokiais tempais Lietuva greitai virs dykuma.
"Reikia pasakyti atvirai ir nebijoti to pasakyti, kad emigruojančiųjų skaičius labai išaugo, ypač balandžio mėnesį ir kitais mėnesiais, kada prasidėjo šaukimas į Lietuvos kariuomenę", — konstatavo tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Kas šiandien tarnaus kariuomenėje ir gins Lietuvos valstybės sienas "Rytų grėsmės" fone? Atsakymą į šį klausimą pabandė rasti sociologai. Jų išvados yra nuviliančios. Paaiškėjo, kad tik 41,6% šalyje gyvenančių lietuvių yra pasirengę ginti Tėvynę "agresijos iš išorės" atveju. Trečdalis respondentų kategoriškai atsisakė imtis ginklo. Be to, šie skaičiai iš esmės nesikeičia net ir po prezidentės ir ministro pirmininko raginimo būti sąmoningais ir patriotais.
Akivaizdu, kad dėl šios priežasties Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakydama į krašto apsaugos ministro iniciatyvą, atsargiai pareiškė, kad "visuotiniam šaukimui reikia bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo".
Apie kokį pritarimą visuomenėje gali būti kalbama, jei pagal visus ekonominius rodiklius ir gyventojų socialinę apsaugą Lietuva yra 29-ių ES valstybių sąrašo pabaigoje?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
