— Labas, Andriau. Kaip savaitgalis? Buvai "Tautų mugėje" Gedimino prospekte? Mes su šeima net dvi dienas ten lankėmės! Sutikome daug draugų ir pažįstamų, jaukiai pasėdėjome kavinėje, skaniai papietavome, pasiklausėme laudiškos muzikos. O grįždami namo prisipirkome ūkiškų produktų — dešros, pyragų, vaisių ir daržovių. Gaila, kad mugės Vilniuje taip retai vyksta.
— Labas, Petrai. Apie ką tu čia kalbi?! Aš tokiuose renginiuose nesilankau ir tau nepatariu. Kaip galima gauti estetinį malonumą iš tokio kaimiško balagano? Kaip galima valgyti dešrą, kurią pardavinėja gatvėje, kur niekas nesilaiko sanitarinių normų? Kaip galima valgyti maistą, pagimintą ant atviros ugnies, bei paduodam ą plastikinėse lėkštėse?
Maža to, kad tai neestetiška, tai dar ir pavojinga sveikatai. Tai sau gali leisti tik visai nepasiturintys žmonės, kurie nieko nepasiekė gyvenime. Aš tai pritariu Rimvydui Valatkai (buvęs agentūros "ELTA" redaktorius — Sputnik). Skaitei jį? Jis kritikuoja sostinės valdžią, kuri panašius renginius organizuoja pačiame Vilniaus centre ir taip pridaro gėdos mūsų miestui užsieniečių akyse.
— Andriau, kodėl tu taip neigiamai vertini tautiškas tradicijas? Mūsų protėviai rudenines muges laikė svarbiausiais kultūros ir ekonomikos metų renginiais. Ten ne tik naujo derliaus vaisius pardavinėjo, bet ir susitardavo dėl naujų žemės ūkio produktų tiekimo — agrarinės Lietuvos ekonomikos pagrindas. Į muges žmonės visuomet atvykdavo "pasigrožėti ir save parodyti". Jei ne mugės, tai kaip gi miestai išgyventų, ką žiemą valgytų kultūringas elitas ir valstybės valdžia? Taigi, toks "požiūris iš aukšto" į mūsų globėjus-valstiečius, stebina. Be to, kiek aš žinau tavo tėvai atvyko į sostinę iš kaimo tik prieš 40 metų, sovietmečiu, o tavo protėviai — tokie patys valstiečiai, apie kuriuos tu tokiu niekinamu tonu kalbi.
— Taip, mano protėviai iš kaimo. Ir kas? Juk aš jau gimiau Vilniuje ir todėl turiu teisę laikyti save tikru miestiečiu, bei reikalauti tinkamo požiūrio. Reikia, kaip sako Valatka, "išvaryti kaimą iš Vilniaus ir išrauti jį iš lietuvio". Sostinėje reikia plėsti tik tikrą lietuvišką kultūrą, kuriai atstovauja Čiurlionis, Mickevičius, Kudirka,Marcinkevičius, Basanavičius, ir dabarties mąstytojai — profesorius Vytautas Landsbergis ir Rimvydas Valatka. Būtent šie žmonės nurodo kelią, kuriuo turi eiti šiuolaikinė Lietuva, norėdama užimti garbingą vietą šalia civilizuotų Europos šalių. O tu kalbi apie kažkokius kaimiškus turgelius, kuriuose žmonės prekiauja amatininkų pagaminta dešra ir ąžuolo statinėse išvirtais alumi ir gira!
— Keistai, Andriau, samprotauji. Išeina, kad mes turime išbraukti iš savo istorijos visą tautos kultūros sluoksnį — mūsų garsių menininkų ir muzikantų meno pagrindą, juk jie pasisėmė įkvėpimo būtent iš kaimo tradicijų. O valgyti ir gerti mes, pagal tave, turime tik pasterizuotus subproduktus "Made in EU", rengtis prabangiais kostiumais, o ne protėvių lino drabužiais, ir šokti valsą, o ne tautinius šokius.
Kas gi tuomet liks iš žodžio "Lietuva"?