Lietuvos parduotuvių lentynose jau seniai parduodami pieno subproduktai vietoj grietinėlės ir sviesto, dešros su biologiniais priedais, konservai su sumažintu mėsos kiekiu ir padidintu — sojos, antrarūšiai žinomų Vakarų kompanijųcgaminiai. Pavyzdžiui, šokoladinis sausainių "Milka" skonis Vokieitjoje yra labiau prisotintas nei jo Baltijos "kolegos". Tai jau patvirtino Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Jie apskaičiavo, kad tame pačiame sausainyje, nupirktame Vokietijos parduotuvėje, buvo 35% šokolado gabaliukų, o lietuvišką vartotoją pasiekė sausainis, kuriame šokolado yra 3% mažiau.
Lietuvos maisto rinkos saugos tarnyba užregistravo ir sumažintą riebalų ingredientų kiekį "Nutella" riešutų kreme. Iš 33 patikrintų maisto produktų, 23-jų receptūra skiriasi. Tuo pat metu tų pačių prekių kainos Anglijos ar Vokietijos prekybos centruose yra mažesnės nei Lietuvoje.
Akivaizdus "perrūšiavimo" faktas, už kurį tarybiniais laikais buvo galima patekti už "grotų". Tačiau GOST standartų o, atitinkamai, ir kainų vieningoje Europoje nėra, o Sovietų Sąjungoje jie buvo.
Vakarų Europos gamintojai ciniškai teigia, kad lietuvių pretenzijos yra nepagrįstos, o skirtingose rinkose "skiriasi produktų skonis, o ne jų kokybė". Pasirodo, "skonis" ir "kokybė" yra nesuderinamos sąvokos! Šią ciniškąją praktiką šiandien deklaruoja išsivysčiusių Europos valstybių vadovai, kurie pradėjo atvirai kalbėti apie "antrojo ešelono" ES nares ir taip rodyti jų vietą Europos Sąjungos hierarchijoje.
"Truputį gaila, jog būdami ES jau 12 metų (Lietuva įstojo į ES 2004 metais — Sputnik), turime tokią problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo Europos Komisija ir jau girdėjome vertinimus. Jie nėra tokie, kokių mes lauktume", — žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Kokio lygiateisiškumo tikisi kiti ES regionai iš šalių-donorių (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos), kurios dotacijomis iš Europos fondų formuoja 20% Lietuvos biudžeto? Nuo 2020 metų Briuselis apskritai ketina atsisakyti datuoti tas pačias Baltijos šalių ekonomikas.
Tačiau lygiateisiškumo viltis vis dar gyva lietuvių širdyse.
"Tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas šalis", — sako Markauskas.
Tuo tarpu Lietuvos gamintojai atsargiai žiūri į rūšingumo sąvoką ir "prekės ženklo garbę" tarptautiniame lygmenyje.
Tai patvirtino patys Lietuvos gyventojai po to, kai RF 2004 metais įvedė sankcijas Lietuvos maisto produktų tiekimui į Rusijos rinką. Tada paruoštos išsiųsti į Rusiją didžiulės partijos pieno produktų su etiketėmis rusų kalba, masiškai pradėtoscpardavinėti Lietuvos parduotuvėse. Ir paaiškėjo, kad rusams eksportui lietuviai siunčia jogurtus ir sūrius aukštesnės kokybės nei vidaus vartotojams. Lietuviai su pasipiktinimu socialiniuose tinkluose platino vaizdo įrašus, kuriuose akivaizdžiai matomas šis skirtums.
Ar Lietuvos žemės ūkio ministras pasieks Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos gamintojų sąžinę? Klausimas pakibo ore. Atgailaujančių pranešimų spaudai iš Europos įmonių — produktų gamintojų į Lietuvos žemės ūkio ministeriją kol kas nėra.
Tuo pat metu Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė jau pareiškė, kad Lietuva turi pateikti ieškinius prieš įmones, kurios pastebėtos nesąžiningoje komercinėje veikloje. Ji paragino kitas "antrojo ešelono" šalis — ES nares pranešti apie žemesnės kokybės produktus, parduodamus jų rinkose ir taip atkreipti Europos Komisijos dėmesį į šią problemą.
Verta paminėti, kad į lietuvių skundus jau atsiliepė "Coca-Cola Baltics". Bendrovėje viešai užtikrino, kad pakeis receptus pagal vietos vartotojų skonį.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
