VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Spalio 18-31 dienomis Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone ir Generolo Silvestro Žukausko poligone dvi savaites vyks tarptautinės karinės pratybos "Geležinis vilkas 2", praneša Krašto apsaugos ministerija.
Pratybų metu bus treniruojami ir vertinami Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai "Geležinis Vilkas" priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų mechanizuotojo pėstininkų bataliono gebėjimai planuoti ir vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, gerinama sąveika su NATO sąjungininkais.
Mokymuose dalyvaus daugiau nei 2,3 tūkstančius karių iš dvylikos NATO šalių, taip pat ir NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės štabo elementas.
Pasak ministerijos, pagrindiniu pratybų akcentu taps NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, kuri yra integruota į Mechanizuotąją pėstininkų brigadą "Geležinis Vilkas", veiksmų mūšio lauke ir vadovavimo-valdymo grandinės su aukštesniąja vadaviete tobulinimas.
"Geležinis vilkas 2" — tai kasmetinės Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" pratybos.
Rukloje nuo metų pradžios dislokuotai ir birželį visą operacinį pajėgumą pasiekusiai daugianacionalinei kovinei grupei vadovauja Vokietija. Savo karių jai yra skyrusios Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija. Be NATO kovinę grupę Lietuvoje sudarančių valstybių pratybose "Geležinis vilkas 2" drauge treniruosis ir Čekijos, Danijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos kariai. Jie planuos ir organizuos gynybines ir stabdymo operacijas ne tik kariniuose poligonuose, bet ir civilėje aplinkoje.
Šių metų birželį vyko pirmoji pratybų "Geležinis vilkas" serijos dalis, joje dalyvavo daugiau nei 5 tūkstančiu karių iš dešimties NATO šalių. Tąkart buvo treniruojama pirmoji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pamaina. Tuomet daugianacionalinė kovinė grupė, skirta atgrasymui ir gynybai, buvo paskelbta kaip pilnai integruota į brigadą "Geležinis Vilkas" ir pasirengusi vykdyti jai pavestas užduotis.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
