VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Taryboje Briuselyje, kur aptarė ES šalių gynybos bendradarbiavimą ir kibernetines grėsmes, praneša prezidentės spaudos tarnyba.
"XXI amžiuje kibernetinis saugumas yra toks pat svarbus kaip ir valstybių sienų apsauga. Kai skaitmeninė erdvė pasitelkiama geopolitiniams tikslams siekti, pavienių pastangų apsisaugoti nebepakanka. Tik vieningai veikianti, greita ir ryžtinga Europos Sąjunga yra pajėgi atremti kibernetines grėsmes", — sakė prezidentė.
Grybauskaitės manymu, ES šalims būtina ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus, kurti bendras priemones greitam atsakui į kibernetines atakas, vysyti technologijas grėsmių prevencijai.
Lietuvai tai reiškia ne tik daugiau saugumo, bet ir naujas galimybes verslui. Lietuviški lazeriai jau naudojami vystant priešraketinės gynybos ir kitas karines technologijas JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Izraelyje. Intensyvesnis šalių gynybos bendradarbiavimas ir kuriamas Europos gynybos fondas — tai naujos galimybės finansavimui ir niša inovatyviam Lietuvos verslui geriau įsitvirtinti ES gynybos pramonėje.
Rugsėjo pabaigoje Grybauskaitė Taline dalyvaudama ES skaitmeninės darbotvarkės viršūnių susitikime pasiūlė sukurti bendras ES greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.
Būtina įsteigti ir ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios užtikrintų operatyvų atsaką į kibernetines atakas ir stiprintų prevenciją", — sakė Grybauskaitė.
Prezidentė Taline pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Europos "kibernetinio Šengeno" kūrimo.
Anksčiau, rugsėjo pradžioje atitinkami pasiūlymai buvo pristatyti taip pat Taline vykusio ES gynybos ministrų susitikime. Tuo metu sustikimo dalyviai daug dėmesio skyrė nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo (PESCO) kūrimui ir Europos gynybos fondo steigimui (EDF).
Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas "Katrina" — už 120 milijardų JAV dolerių.
