VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvoje savižudybių prevencija įsibėgėja, pareiškė Seimo narys ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas savo Facebook paskyroje.
Politikas pažymėjo, kad per metus bus apmokyta daugiau kaip 6 600 specialistų, kurie žinos, kaip atpažinti savižudybių riziką ir tinkamai reaguoti. Daugiausiai tai bus gydytojai, mokytojai, policininkai, socialiniai darbuotojai.
Pasak Majausko, dalis mokymų jau vyksta Vilniuje ir Kaune. Tačiau dar daugiau vyks rajonuose pasižyminčiuose aukšta savižudybės rizika (Varėna, Pakruojis, Rokiškis, Joniškis, Šakiai, Kaišiadorys, Šilalė, Ignalina, Molėtai, Zarasai, Lazdijai, Kupiškis, Kalvarija).
Parlamentaro teigimu, tai svarbus savižudybių prevencijos etapas visuomenėje, kur emocinė savijauta vis dar nuvertinama ir dominuoja įskiepytos "tiesos", neturinčios nieko bendro su moksliniais tyrimais.
"Kaip pavyzdžiui, manoma, jei žmogus kalba apie savižudybę, jis tik gąsdina ir nori dėmesio. Mokslas sako, kad tai yra visuomet rimta. Todėl kiekvieną kartą turime reaguoti labai atsakingai. Arba galvojama, kad paklausus žmogaus, ar jis galvoja apie savižudybę, galime jį tik paskatinti. Tačiau specialistai sako priešingai. Drąsiai ir jautriai klausdami, ar žmogus turi minčių nusižudyti, galime tik prakalbinti ir padėti jam išsipasakoti", — rašo Majauskas.
Pasak politiko, mokymai sudaro tik pirmąją savižudybių prevencijos dalį, kuri mažins psichikos sveikatos ligų stigmą, padės atpažinti rizikos ženklus, mokys suteikti pirmąją emocinę pagalbą ir nukreipti pagalbos pas specialistus. O toliau laukia labai svarbi užduotis užtikrinti, kad specialistų teikiama psichologinė pagalba būtų kokybiška ir prieinama visoje Lietuvoje.
Savižudybės skaičiais
PSO duomenimis, kasmet nusižudo daugiau kaip 800 tūkstančių žmonių. Tuo pačiu metu, kaip pažymi PSO, kadangi savižudybė yra labai delikati problema kai kuriose šalyse, gali būti, kad šie skaičiai yra sumažinti.
Turtingesnėse šalyse vyrai nusižudo tris kartus dažniau nei moterys, o mažo ir vidutinio pajamų lygio šalyse vyrų ir moterų savižudybių santykis yra 1,5:1. Iš viso savižudybės sudaro 50% visų mirčių dėl smurtinių priežasčių tarp vyrų ir 71% tarp moterų.
Kalbant apie amžiaus grupes, beveik visuose pasaulio regionuose dažniausiai nusižudo 70 metų ir vyresni žmonės — tiek vyrai, tiek moterys. Kai kuriose šalyse šis rodiklis yra didžiausias tarp jaunų žmonių, o globaliniu mastu tarp 15-29 metų amžiaus žmonių mirtingumo priežasčių savižudybės užima antrą vietą.
Yra duomenų, kad tarp suaugusiųjų kiekvienam nusižudžiusiam žmogui tenka daugiau nei 20 bandžiusių nusižudyti žmonių.
Pagal PSO ataskaitą, lyderiai pagal savižudybių skaičių yra Gajana (44,2 savižudybės 100 tūkstančių žmonių), Šiaurės Korėja (38,5) ir Pietų Korėja (28,9). Aukštas savižudybių lygis yra Šri Lankoje (28,8), Lietuvoje (28,2), Suriname (27,8), Mozambike (27,4). Rusijoje, PSO duomenimis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 19,5 savižudybių atvejų.
Liūdna Lietuvos lyderystė
Kasmet per metus Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių. Vilniuje nuo 2011 iki 2015 metų nusižudė 419 žmonių; 2014 metais nusižudė 50 vyrų ir 13 moterų, 2015 metais — 54 vyrai ir 27 moterys.
Eurostato duomenimis, tai didžiausias savižudybių procentas Europos Sąjungos šalyse (100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka 32 savižudybių atvejai), o šiandien šis skaičius yra daug didesnis nei kitose ES šalyse. Po Lietuvos seka Latvija, Vengrija, Slovėnija (po 19 savižudybių 100 tūkstančių gyventojų), Estija (18), Belgija ir Kroatija (po 17) ir Lenkija (16).
Savižudybių, kaip ir alkoholizmo, problemą šalies vadovybė oficialiai pripažįsta labai rimta problema.
Lietuvos valdžios institucijos pradėjo finansuoti psichologinę paramą, skirtą savižudybių prevencijai — Vilniaus savivaldybė 2016 metais skyrė 300 tūkstančių eurų, o 2017 metais — 316 tūkstančių; anksčiau pinigai šiems tikslams nebuvo paskirstyti. Nemokama psichologinė parama taip pat jau teikiama Kaune, antrąjame Lietuvos mieste pagal savižudybių skaičių.
