VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.
Nauja tvarka įsigalios nuo 2018 metų.
Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, naujovė duos įmpulsą institucijoms peržiūrėti infrastruktūrą, atsisakyti nenaudojamų pastatų ir valstybės lėšas naudoti atsakingai.
"Šių lėšų skyrimo susiejimas su moksline veikla ir studentų skaičiumi skatins universitetus ir kolegijas atsigręžti į svarbiausią tikslą — kokybišką mokslą ir studijas. Jei universitete studentų sumažėja perpus, kodėl valstybė turi tempti šitą akmenį po kaklu ir išlaikyti tokio pat dydžio ūkį ir administraciją ar pastatus kaip iki šiol? ", — sako ministrė.
Iki šiol valstybės skiriamos lėšos buvo skirstomos pagal tai, kokį plotą užėmė mokslo institutai ir aukštosios mokyklos, kokį finansavimą jie gaudavo ankstesniais metais. Kai kuriais atvejais finansavimas tekdavo tiesiog tuštiems pastatams, nes studentų kasmet mažėja.
Naujoje tvarkoje nustatoma maksimali riba, kiek lėšų gali būti skiriama. Universitetams ir mokslinių tyrimų institutams būtų skiriama ne daugiau kaip 40% jiems skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, kolegijoms — ne daugiau kaip 35% nuo bendros joms skiriamos valstybės biudžeto asignavimo sumos.
Norint išvengti ypač didelių asignavimų persiskirstymų tarp institucijų, numatomas pereinamasis laikotarpis. Nutarime numatyta, kad institucijoms 2018-2019 metais tam tikslui skiriamos valstybės biudžeto lėšos kasmet, lyginant su praėjusiais metais, negalėtų didėti daugiau kaip 25%.
Lėšos, viršijančios nustatytą ribą, būtų perskirstomos institucijoms proporcingai jų ūkio ir administravimo lėšų, palyginti su praėjusiais metais, mažėjimui. Pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu institucijos galės nuosekliai prisitaikyti prie finansavimo pokyčių ir pertvarkyti savo veiklą.
Aukštojo mokslo reforma
Lietuvoje artimiausiais metais vyks aukštojo mokslo reforma. Ji truks ketverius metus, kainuos 150 milijonų eurų ir paliks tik du tarptautinio lygio universitetus — Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus — sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kita.
Lietuvos universitetuose nėra kam mokytis
Anot centro "MOSTA" tyrimus, Lietuvos universitetai ištuštėjo 40% per laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų. Nepaisaint to, universitetams skiriama valstybės biudžeto lėšų suma tik auga.
"Studentų skaičius bus nukritęs daugiau kaip 50% — per dešimtmetį netenkam pusės savo studentų, ne bet pats tinklas — gebėjimas priimti studentus išlieka labai panašus — labai krinta dėl to kokybė. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad labai auga universitetuose išlaidos ūkiui ir administravimui. Lyginant su tais pačiais 2010 metais, jos išaugo taip pat beveik 40%. Vadinasi, mes leidžiame pinigus ne studentams, o pastatams ir jų administravimui", — sakoma "MOSTA" ataskaitoje.
Daugiausia — net 32% iš to, ką valstybė skiria iš biudžeto, ūkiui ir administravimui išleidžia Šiaulių universitetas. Panašiai tiek nukeliauja Stulginskio ir Edukologijos universitetų ūkiui ir administravimui. Apie penktadalį valstybės lėšų visai ne studijoms skiria Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos ir Sporto universitetas. Geriau tvarkosi Kauno technologijos, Gedimino technikos ir Vilniaus universitetai, kuriuose studijuoja daugiau studentų.
"MOSTA" vadovo teigimu, Lietuvos universitetų studijų kokybe nepatenkinti nei studentai, nei darbdaviai.
