VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederick Ben Hodges atvyko į tarptautines pratybas "Geležinis vilkas — 2" ("Iron Wolf — 2"), praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Generolas per dvi dienas lankėsi pratybose kaip stebėtojas. Šeštadienį jis aplankė generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje, kur vyko pagrindinė manevrų treniruotė.
Pratybų metu buvo aptarta Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės veikla bei kitais metais planuojamos tarptautinės pratybos.
Su generolu susitiko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pavaduotojas generolas leitenantas Carsten Jacobsen, Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
"Vokietijos lyderystė vadovaujant tarptautiniam batalionui yra tai, ko mums reikia", — sakė Hodges susitikimo metu.
Visi trys generolai pabrėžė sėkmingą kovinės grupės integraciją į brigadą "Geležinis Vilkas" bei efektyvų kovinį rengimą.
Generolas leitenantas Hodges yra didelis Lietuvos ir viso regiono saugumo interesų rėmėjas. Nuo 2014 metų lapkričio jam perėmus vadovavimą JAV sausumos pajėgų vadavietei Europoje, Lietuva sulaukė ypatingai didelio JAV palaikymo stiprinti atgrasymo priemones ir didinti atsparumą galimoms grėsmėms. Stipri Hodges parama lėmė, kad JAV į Lietuvą atsiuntė rotacines kuopas, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti gynybos planavime ir kartu rengtis galimoms grėsmėms.
Pratybos "Geležinis vilkas — 2" vyksta spalio 18-31 dienomis. Jose dalyvauja daugiau nei 2,3 tūkstančio karių iš trylikos NATO šalių, taip pat dalyvauja ir NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės štabo elementas, remia Lietuvos karinės oro pajėgos. Artimiausiu metu prie pratybų prisijungs ir JAV karių kuopa iš NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokuoto Lenkijoje.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
