VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Antradienį daugiau nei pusketvirto šimto Lietuvos karių išvyksta į ketvirtadienį prasidėsiančias tarptautines pratybas "Allied Spirit VII" ("Sąjungininkų dvasia"), praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.
Beveik visą mėnesį vyksiančiuose mokymuose NATO treniruočių centre Hohenfelse (Vokietija) bus vertinami Lietuvos karių gebėjimai planuoti ir valdyti operacijas, taip pat vadovauti priskirtiems vienetams.
Šiose pratybose Lietuvą atstovaus "Žemaitijos" brigados štabas su priskirtais paramos vienetais, Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai. Lietuvos karių brigada šiuose mokymuose veiks kaip pagrindinis sprendimus priimantis ir operacijas valdantis štabas. Į jungtinės brigados sudėtį įeis kariai iš NATO valstybių sąjungininkių (Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos ir Vokietijos).
Pasak pratybose dalyvausiančių brigados "Žemaitija" karių, mokymai šiam kariniam vienetui yra unikalūs tuo, kad pagal teorines standartines procedūras brigados štabas veiks realiu laiku realioje teritorijoje: įrengs štabą, vadovaus ir kontroliuos einamąsias operacijas, taip pat planuos sekančias.
Pratyboms "Allied Spirit VII" vadovauja Jungtinių Amerikos Valstijų mokymų vadavietė Europoje. Praėjusiuose mokymuose dalyvavo per 2,5 tūkstančio karių iš devynių NATO valstybių, panašus skaičius planuojamas ir šiemet.
Pratybomis bus siekiama lavinti tarptautinių pajėgų karių įgūdžius ir planuojant, ir vykdant sausumos operacijas — gynybą, puolimą, stabilizavimo veiksmus, taip pat siekiama stiprinti sąveiką tarp šalių sąjungininkių. Mokymuose numatyta ilga, vienuolika dienų besitęsianti aktyvioji pratybų dalis.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
