VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Lapkričio 3 dieną pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, galimai požeminio vandens iškrovos vietoje, susidarė apie 25 m3 technogeninio grunto su velėna nuošliauža, praneša Lietuvos nacionalinis muziejus.
"Nuslinkęs technogeninis gruntas laikinai bus paliekamas vietoje kaip apsauginis barjeras/atrama, jeigu toje vietoje įvyktų pasikartojančios nuošliaužos ar nuoplovos", — buvo teigiama pranešime spaudai.
Muziejaus atstovai tvirtina, kad periodiškai vykdomų šlaitų apžiūrų metu šioje vietoje, kur susidarė nauja nuošliauža, grunto deformacijų nebuvo. Papėdės teritorija žemiau nuošliaužos yra atitverta, taigi praeiviams yra neprieinama ir nepavojinga.
Įvykusi nuošliauža yra paviršinė, nušliaužė tik supiltinis technogeninis gruntas, o pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti, todėl kalno lankytojams pavojus taip pat nekyla.
Šeštadienį Gedimino kalne Vilniuje vėl nuslinko nuošliauža. Šiuo metu imamasi priemonių nuošliaužai stabilizuoti.
Ryte rytiniame Gedimino kalno šlaite įvyko velėnos nuošliauža. Susiformavęs velėnos gubrys laikinai paliekamas vietoje kaip atrama. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, įgriuvo dalis tako.
Vėliau po įvykusios spaudos konferencijos specialstai nusprendė uždaryti Gedimino kalną lankytojams.
"Prevenciniais tikslais esame uždarę nuo pirmos (13:00) valandos Gedimino kalną lankymui", — šeštadienį konferencijos metu sakė viceministras Renaldas Augustinavičius.
Visai neseniai, spalio 29 dieną, buvo pranešama, kad dėl lietaus kalne susidariusi paviršinė nuošliauža vėl pasislinko žemiau. Spalio 29-osios rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, tada pranešė muziejaus atstovai.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
