VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Kauno kolegijos direktorių Mindaugą Misiūną bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Petrauską dėl Lietuvos valstybės vėliavos stiebo prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklinio akmens Kaune įrengimo, praneša Seimo spaudos tarnyba.
"Artėjant šimtosioms A. Ramanausko-Vanago gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, prašome pritarti ir iki 2017 metų pabaigos šalia jau esamo paminklo Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžoje, sudaryti galimybes įrengti 6 metrų stiklo pluošto vėliavos stiebą su nuolat plevėsuojančia Lietuvos valstybės vėliava. Plevėsuojanti vėliava nuolatos primintų apie Lietuvos laisvės kovas ir jų didvyrius", — teigė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
2012 metais Kauno miesto savivaldybė įrengė ir atidengė paminklinį akmenį Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės atminimui Kampo gatveje, kur 1956 metais spalio 12 dieną KGB operacijos metu buvo areštuoti.
Spalio pabaigoje knygos apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 metais "Mūsiškiai" autorė Rūta Vanagaitė pareiškia apie savo ketinimą kreiptis į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją ir perduoti tam "tikros informacijos apie Adolfą Ramanauską-Vanagą". Anot jos, Vangas pasirašė susitarimą su NKVD, išdavė savo bendražygius, ir todėl negali būti laikomas Lietuvos didvyriu. Taip pat ji pabrėžė, kad Simono Wiesentalio centro Jeruzalės filialo vadovas Efraimas Zurofas turi faktų, kad Vanagas dalyvavo baudžiamosiose operacijose prieš žydų populiaciją.
Vanagaitės žodžiai sulaukė griežtos kritikos iš politikų, žurnalistų ir visuomenės veikėjų. Kitą dieną po jos interviu leidykla "Alma littera" nutraukė bendradarbiavimą su Vanagaite ir išėmė visas jos knygas iš prekybos.
Europos žydų kongresas (EJC), savo ruožtu, pasmerkė prasidėjusią Lietuvoje išpuolių prieš rašytoją Rūtą Vanagaitę kampaniją.
"Neįmanoma, kad 2017 metais knygos, kuriose išreikštos kam nors nepageidaujamos nuomonės, ne gali būti išleistos dėl grynai politinių priežasčių. Tai primena tolimiausius tamsius laikus", — pareiškė EJC prezidentas Moshe Kantor.
Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudyme".
Tačiau Lapkričio 3 dieną socialiniame tinkle "Facebook" rašytoja paskelbė nenorėjusi skandalo ir pripažino kad klydo.
"Tikrai jų nežinojau: nei apie partizanų vado santykius su KGB ir jo motyvus, nei apie siaubingus ir ilgus jo kankinimus. Šiandien aš atvirai pripažįstu, kad mano išsakyta nuomonė dėl to, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas nepatyrė kankinimų, o susižalojo pats, buvo visiškai klaidinga, paremta bylose užfiksuotu melu, stengiantis paslėpti kankinimų pėdsakus. Labai gailiuosi dėl savo skubotų ir arogantiškų komentarų viešumoje", — rašo ji.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas nuo 1947 metų vadovavo Dainavos apygardai, 1948 metais išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1997-aisiais Ramanauskui-Vanagui suteiktas kario savanorio statusas. Prezidento dekretu 1998-aisiais jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, 1999-aisiais — 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.
